2017 m. birželio 22 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidarytos parodos, skirtos profesoriaus Kazio Varnelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Jos veiks iki rugsėjo 30 d.

2017-ieji – ypatingi. Prabėgo lygiai 100 metų nuo tos dienos, kai pasaulį išvydo žemaičių dievdirbio sūnus Kazys Varnelis. Likimas lėmė, kad net 50 savo gyvenimo metų jis praleido JAV. Čia sutiko būsimą žmoną Gabrielę, susilaukė sūnaus, įsitvirtino meno pasaulyje, sukaupė išskirtinę vertę turinčią biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. 1998 m. grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje. Profesorių su visais rinkiniais nuspręsta įkurdinti pačioje Vilniaus širdyje – buvusioje Mažojoje gildijoje ir Masalskių name. Profesoriaus valia visos vertybės, kaip ir jo paties kūrybos aukso fondas, po mirties liko Lietuvai ir jos žmonėms. Siekiant prisiminti neeilinę šeimą ir jos dovaną, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į jubiliejui skirtas parodas.

2016 m. vasarą buvo sutvarkytos Kazio Varnelio namų-muziejaus trečio aukšto erdvės, į kurias svečiai iki šiol patekti negalėjo. Čia įsikūrė Jono Dovydėno fotografijos, įamžinančios svarbiausius Varnelio kūrybinės biografijos momentus. 54 nuotraukos, darytos XX a. 7–10 dešimtmetyje, vaizduoja parodų Milvokyje, Niujorke, Ajovoje erdves, namus Čikagoje, „Villą Virginią“ Stokbridže ir jų gyventojus. Dovydėno fotografijoms būdingas ne tik „pliko“ fakto fiksavimas – autorius geba pastebėti patiems savo herojams svarbias detales, rasti ypatingą vidinį ryšį tarp objekto ir jo aplinkos. Galbūt todėl pro objektyvą stebėta ir užfiksuota profesoriaus gyvenamoji erdvė tokia… varneliška, tikra, unikali.

Prieš keletą mėnesių buvo baigtos tvarkyti Mažosios gildijos antro aukšto patalpos, įrengtas modernus apšvietimas. Birželio 22 d. čia atvėrė duris trys naujos parodos.

Pirmoji paroda pristato lietuviškosios kaligrafijos mokyklos pradininko profesoriaus Alberto Gursko kūrinius. 17-oje dailininko kompozicijų atsiskleidžia meistrystės padovanotas lengvumas, įgimtas ir išlavintas ritminis pajautimas, efektingi kontrastai. Gursko kaligrafija yra išskirtinė turinio ir formos derme. Slystančios, skriejančios, dunksinčios raidės visuomet atliepia tekstą, garsių žmonių (Birutės Žilytės, Mikalojaus Vilučio, Maironio ir kitų) mintis apie kūrybą, gyvenimą, o svarbiausia – užrašyto ir perskaityto žodžio svarbą žmogui ir ištisoms kultūroms. Profesorius – ne tik originalių kaligrafinių kompozicijų meistras. Jis – mokytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Gurskas parengė ir išleido metodinį leidinį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“, sukūrė miestelių herbų (Deltuvos, Užpalių, Labanoro ir kt.), logotipų, ekslibrisų, plakatų ir lietuvišką šriftą „Palemonas“. Varnelis vertino Gurską ne tik kaip savo srities profesionalą, bet ir kaip bičiulį. Iškalbingas faktas – Gurskui profesorius patikėjo sukurti savo ekslibrisą.

Antroji Kazio Varnelio namų-muziejaus naujiena – fotografijų paroda „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 m.“, kuri pasakoja apie lietuvių, gyvenusių perkeltųjų asmenų stovyklose („Displaced Persons“), kultūrinę veiklą. Tūkstančiai lietuvių po karo liko svečioje šalyje ir buvo apgyvendinti JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Jungtinių Tautų įkurtose stovyklose. Gyvenimas čia nebuvo lengvas: vargino prastos buitinės sąlygos, įvairūs draudimai, kratos, patikros, bet stovyklose virė aktyvus kultūrinis gyvenimas. Lietuviai pabėgėliai organizavo literatūrinius, muzikos, meno renginius, įkūrė Lietuvių tremtinių operą, baletą, dalyvavo Baltijos sportininkų olimpiadose Augsburge, steigė leidyklas. Sunkiomis tremties sąlygomis lietuviams pavyko sukurti savarankišką švietimo sistemą. 1946 m. Hamburge drauge su Latvijos ir Estijos profesūra buvo įkurtas Pabaltijo universitetas.

Trečioji paroda pristato didžiąją Varnelio aistrą – senąją kartografiją. Profesorius sukaupė daugiau nei 200 žemėlapių, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva. Parodoje eksponuojama tik dalis vertingiausių šios kolekcijos žemėlapių. Jų chronologinės ribos – nuo XVI a. iki XIX a. pradžios. Pateikiami 46 žemėlapiai sąlygiškai suskirstyti į tris temas: pirmoji – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, antroji – Lenkija, trečioji – Prūsija, Livonija. Ši Varnelio dovana yra pats didžiausias tokio pobūdžio rinkinys, kada nors padovanotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Vasario 25–gegužės 14 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje veikė paroda „Kazys Varnelis. Gyvenimo ir kūrybos ritmai“, kurioje buvo eksponuojamos 25 drobės ir kelios dešimtys fotografijų. Šią parodą parengė Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Žemaičių dailės muziejumi. Vasario 25 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainėje www.lnm.lt pradėjo veikti virtuali paroda „Kazys Varnelis ir Stokbridžas“, kuri pristato daug iki šiol nepublikuotų vaizdų ir pačios „Villos Virginios“ Stokbridže istoriją.

Muziejų naktį, gegužės 20 d., lankytojai buvo pakviesti pažiūrėti reto eksponato – 1988–1990 m. Vytauto Ciplijausko sukurto Varnelio portreto, viešai rodomo tik antrą kartą. Jis muziejuje bus eksponuojamas iki metų pabaigos. Kultūros naktį, birželio 16 d., lankytojai turėjo retą galimybę išvysti tarp sienų vaikštantį profesorių – buvo parodytas režisieriaus Justino Lingio 2011 m. sukurtas dokumentinis trumpametražis filmas apie unikalią ekspoziciją ir jos autorių.

Parodos, skirtos Kazio Varnelio 100-osioms gimimo metinėms

 
 
2017 m. birželio 22 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidarytos parodos, skirtos profesoriaus Kazio Varnelio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Jos veiks iki rugsėjo 30 d.

2017-ieji – ypatingi. Prabėgo lygiai 100 metų nuo tos dienos, kai pasaulį išvydo žemaičių dievdirbio sūnus Kazys Varnelis. Likimas lėmė, kad net 50 savo gyvenimo metų jis praleido JAV. Čia sutiko būsimą žmoną Gabrielę, susilaukė sūnaus, įsitvirtino meno pasaulyje, sukaupė išskirtinę vertę turinčią biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. 1998 m. grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje. Profesorių su visais rinkiniais nuspręsta įkurdinti pačioje Vilniaus širdyje – buvusioje Mažojoje gildijoje ir Masalskių name. Profesoriaus valia visos vertybės, kaip ir jo paties kūrybos aukso fondas, po mirties liko Lietuvai ir jos žmonėms. Siekiant prisiminti neeilinę šeimą ir jos dovaną, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į jubiliejui skirtas parodas.

2016 m. vasarą buvo sutvarkytos Kazio Varnelio namų-muziejaus trečio aukšto erdvės, į kurias svečiai iki šiol patekti negalėjo. Čia įsikūrė Jono Dovydėno fotografijos, įamžinančios svarbiausius Varnelio kūrybinės biografijos momentus. 54 nuotraukos, darytos XX a. 7–10 dešimtmetyje, vaizduoja parodų Milvokyje, Niujorke, Ajovoje erdves, namus Čikagoje, „Villą Virginią“ Stokbridže ir jų gyventojus. Dovydėno fotografijoms būdingas ne tik „pliko“ fakto fiksavimas – autorius geba pastebėti patiems savo herojams svarbias detales, rasti ypatingą vidinį ryšį tarp objekto ir jo aplinkos. Galbūt todėl pro objektyvą stebėta ir užfiksuota profesoriaus gyvenamoji erdvė tokia… varneliška, tikra, unikali.

Prieš keletą mėnesių buvo baigtos tvarkyti Mažosios gildijos antro aukšto patalpos, įrengtas modernus apšvietimas. Birželio 22 d. čia atvėrė duris trys naujos parodos.

Pirmoji paroda pristato lietuviškosios kaligrafijos mokyklos pradininko profesoriaus Alberto Gursko kūrinius. 17-oje dailininko kompozicijų atsiskleidžia meistrystės padovanotas lengvumas, įgimtas ir išlavintas ritminis pajautimas, efektingi kontrastai. Gursko kaligrafija yra išskirtinė turinio ir formos derme. Slystančios, skriejančios, dunksinčios raidės visuomet atliepia tekstą, garsių žmonių (Birutės Žilytės, Mikalojaus Vilučio, Maironio ir kitų) mintis apie kūrybą, gyvenimą, o svarbiausia – užrašyto ir perskaityto žodžio svarbą žmogui ir ištisoms kultūroms. Profesorius – ne tik originalių kaligrafinių kompozicijų meistras. Jis – mokytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Gurskas parengė ir išleido metodinį leidinį „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“, sukūrė miestelių herbų (Deltuvos, Užpalių, Labanoro ir kt.), logotipų, ekslibrisų, plakatų ir lietuvišką šriftą „Palemonas“. Varnelis vertino Gurską ne tik kaip savo srities profesionalą, bet ir kaip bičiulį. Iškalbingas faktas – Gurskui profesorius patikėjo sukurti savo ekslibrisą.

Antroji Kazio Varnelio namų-muziejaus naujiena – fotografijų paroda „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 m.“, kuri pasakoja apie lietuvių, gyvenusių perkeltųjų asmenų stovyklose („Displaced Persons“), kultūrinę veiklą. Tūkstančiai lietuvių po karo liko svečioje šalyje ir buvo apgyvendinti JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Jungtinių Tautų įkurtose stovyklose. Gyvenimas čia nebuvo lengvas: vargino prastos buitinės sąlygos, įvairūs draudimai, kratos, patikros, bet stovyklose virė aktyvus kultūrinis gyvenimas. Lietuviai pabėgėliai organizavo literatūrinius, muzikos, meno renginius, įkūrė Lietuvių tremtinių operą, baletą, dalyvavo Baltijos sportininkų olimpiadose Augsburge, steigė leidyklas. Sunkiomis tremties sąlygomis lietuviams pavyko sukurti savarankišką švietimo sistemą. 1946 m. Hamburge drauge su Latvijos ir Estijos profesūra buvo įkurtas Pabaltijo universitetas.

Trečioji paroda pristato didžiąją Varnelio aistrą – senąją kartografiją. Profesorius sukaupė daugiau nei 200 žemėlapių, turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva. Parodoje eksponuojama tik dalis vertingiausių šios kolekcijos žemėlapių. Jų chronologinės ribos – nuo XVI a. iki XIX a. pradžios. Pateikiami 46 žemėlapiai sąlygiškai suskirstyti į tris temas: pirmoji – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, antroji – Lenkija, trečioji – Prūsija, Livonija. Ši Varnelio dovana yra pats didžiausias tokio pobūdžio rinkinys, kada nors padovanotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Vasario 25–gegužės 14 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje veikė paroda „Kazys Varnelis. Gyvenimo ir kūrybos ritmai“, kurioje buvo eksponuojamos 25 drobės ir kelios dešimtys fotografijų. Šią parodą parengė Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Žemaičių dailės muziejumi. Vasario 25 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainėje www.lnm.lt pradėjo veikti virtuali paroda „Kazys Varnelis ir Stokbridžas“, kuri pristato daug iki šiol nepublikuotų vaizdų ir pačios „Villos Virginios“ Stokbridže istoriją.

Muziejų naktį, gegužės 20 d., lankytojai buvo pakviesti pažiūrėti reto eksponato – 1988–1990 m. Vytauto Ciplijausko sukurto Varnelio portreto, viešai rodomo tik antrą kartą. Jis muziejuje bus eksponuojamas iki metų pabaigos. Kultūros naktį, birželio 16 d., lankytojai turėjo retą galimybę išvysti tarp sienų vaikštantį profesorių – buvo parodytas režisieriaus Justino Lingio 2011 m. sukurtas dokumentinis trumpametražis filmas apie unikalią ekspoziciją ir jos autorių.

birželio 22, 2017 - rugsėjo 30, 2017 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal