Kazio Varnelio dailės kolekcija: menininkas darbus įsigydavo ir „Christie‘s“ aukcionuose

 
 

Šalyje paskelbus dviejų savaičių karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais – šią savaitę supažindinsime su įdomiausiais Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatais bei erdvėmis.

Optinio meno atstovas Kazys Varnelis žinomas ne tik kaip dailininkas, bet ir kolekcininkas. Svarbią jo rinktos meno kolekcijos dalį sudaro Vakarų Europos dailė. Didžioji būtent šios kolekcijos dalis eksponuojama seniausioje muziejaus ansamblio erdvėje – gotikiniame Mažosios gildijos korpuse. Chronologinės šio rinkinio ribos labai plačios – XV–XX a., o turinys labai įvairus. Čia eksponuojama grafika, tapyba, skulptūra ir, žinoma, baldai. Su šia kolekcija supažindina K. Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė.

Daugelis kolekcijoje esančių baldų yra istoristiniai, t. y. pagaminti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Vis dėlto esama ir ypatingų egzempliorių, pavyzdžiui, beveik 500 metų skaičiuojanti skrynia. Jos dekoras, o ypač centrinėje dalyje besipuikuojantis herbas leidžia daryti prielaidą, kad baldo kilmės vieta yra pietų Vokietija arba dabartinės Čekijos teritorija. Tiesa, K. Varnelis šį eksponatą pirko ne Vokietijoje, o JAV, kartu su 1978 m. įsigyta Villa Virginia.

Čia pat ir seniausi K. Varnelio rinkinio tapybos pavyzdžiai – du religinio turinio paveikslai, vaizduojantys Švč. Dievo Motiną su kūdikiu. Tai retai pasitaikantis atvejis, kai tiksliai žinoma, kada, kur ir už kiek kolekcininkas įsigijo eksponatus.

Štai suveriamą altorėlį su fundatorių herbais jis 1990 m. pirko Christie‘s aukcione Amerikoje už 325 dolerius. Kūrinį greičiausiai reikėtų priskirti XV–XVI a. Sienos regiono meistro rankai.
Kitas panašaus siužeto paveikslas įsigytas anksti – dar 1952 metais. Tuomet K. Varnelis Vakarų Europos dailės dar nerinko, tačiau už šį paveikslą vis dėlto ryžosi sumokėti nemenką sumą – 250 dolerių. Tokios „avantiūros“ priežastys, matyt, buvo dvi: įsigyti kūrinį per tarpininkus pasiūlė tautietis, Australijoje gyvenęs gydytojas John Butkus, taip pat abi sandorio šalys buvo įsitikinusios, kad darbą nutapė XV a. dailininkas Matteo di Giovanni (1430–1495). Beje, ilgainiui paaiškėjo, kad originalus šio autoriaus kūrinys tebesaugomas Italijoje, Sienos pinakotekoje, o K. Varnelio įsigytasis yra labai sena jo kopija.

K. Varnelio kaupta Vakarų Europos dailės kolekcija ypatinga ne tik dėl kelis šimtmečius skaičiuojančių eksponatų. Štai sero Francio Chantrey sukurtas marmurinis biustas mus pasiekė iš XIX a., t. y. gana vėlyvo laikotarpio, tačiau tai yra vienintelis šio garsaus autoriaus kūrybos pavyzdys Lietuvos muziejuose.

Nors šioje muziejaus dalyje lankytojai daugiau supažindinami su užsienio daile, tačiau K. Varnelis ekspoziciją paįvairino ir viena kita lietuviška detale. Pavyzdžiui, kunigaikščio Giedraičio portretu. Įdomu, kad šį tapybos darbą kolekcininkas pirko jau grįžęs į Lietuvą, netoliese esančiame antikvariate. Menotyrinkė A. Bimbirytė-Mackevičienė atkreipia dėmesį, kad gerai įsižiūrėję, ant paveikslo rasime nurodytą ne tik atlikimo datą (1886 m.), bet ir autoriaus pavardę (Zbojlew).

kovo 27, 2020

Home buttonAtgal