Balandžio 12 d. 16 val. Naujajame arsenale atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“.

Skulptorius Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, tiek monumentaliuose paminkluose ar istorinės tematikos kūriniuose, vienija skulptoriaus kūrybą nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Minint dailininko 75-ąjį jubiliejų Lietuvos nacionalinis muziejus pristato jo mažosios plastikos ir medalių retrospektyvą.

Algirdas Bosas gimė 1943 m. kovo 9 d. Kėdainiuose. 1962–1972 m. studijavo keramiką ir skulptūrą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1974 m., pakviestas tuometinio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio, menininkas įsikūrė uostamiestyje. 1992–2006 m. dėstė skulptūrą Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Šiuo metu skulptorius gyvena ir kuria Gargžduose. Daugelio parodų ir simpoziumų dalyvio Algirdo Boso darbai puošia Klaipėdos, Kėdainių, Telšių, Gargždų ir kitų Lietuvos miestų pastatus, parkus bei aikštes. Skulptoriaus kūryba įvairialypė, jis lieja ir kaldina medalius, plaketes, monetas, drožia ir kala skulptūras, memorialines lentas, dekoratyvinius pano ir kita. Menininko universalumas atsiskleidžia ne tik formų ir siužetų įvairove, bet ir gebėjimu dirbti su skirtingomis medžiagomis bei technikomis: medžiu, metalu, akmeniu, ledu ir kt. Dailininkas 2011 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Būdamas vienas iš 8–9 dešimtmečiais vykusio modernios skulptūros sąjūdžio dalyvių, Algirdas Bosas gilinosi į abstrakčią ir konceptualią kūrybą („Torsas“, „Rytas“, „Bundanti mūza“, „Augimas“, „Dvyniai“). Tuo metu pradėjo domėtis ir istorine tematika bei jos interpretacijomis skulptūroje. Pirmaisiais tokiais kūriniais galima laikyti Salomėjai Nėriai skirtą memorialinę lentą Panevėžyje (1974) ir medalį Martynui Mažvydui (1976), vėliau transformuotą į skulptūrą Klaipėdos skulptūrų parke (1980). Ilgą laiką istorines, daugiausia kūrybos sferos, asmenybes menininkas įamžindavo medaliuose. Rašytojams ir poetams (Antanui Vienažindžiui, 1983; Vytautui Mačerniui, 1986; Mariui Katiliškiui, 1998; Ievai Simonaitytei, 2012; Antanui Škėmai, 2015), dailininkams (Stasiui Krasauskui, 1982; Stasiui Ušinskui, 1983; Vladimirui Dubeneckiui, 1988; Petrui Repšiui, 1987; Antanui Gudaičiui, 2012), kitiems kultūros žmonėms (kompozitoriui Mikui Petrauskui, 1983; kalbininkui Juozui Balčikoniui, 1987; istorikui Jurgiui Lebedžiui, 1987) skirtose kompozicijose perteikiamas ne tik vaizduojamų asmenų indėlis į Lietuvos kultūrą, bet ir taikliai užčiuoptas jautrus emocinis dėmuo. Vėlyvuoju sovietmečiu, bet daugiausia Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė monumentaliomis kompozicijomis viešosiose erdvėse pagerbti valstybei nusipelniusius žmones (paminklas pamokslininkui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai Kretingoje, 1992–1993; „Skrynia“ – paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai Kėdainiuose, 2006) ir reikšmingus istorinius įvykius (Lietuvos teatro istorijai skirti bareljefai „Mokyklinis“, „Karališkasis“, „Liaudies“, „Šiuolaikinis“ Klaipėdos dramos teatre, 1986–1989; paminklas kalbai arba žuvusioms gentims Klaipėdoje, 2013; paminklas Durbės mūšiui Telšiuose, 2016). Didelis skulptoriaus nuopelnas įamžinant svarbiausius Lietuvos istorijos momentus – 2009 m. kartu su bendraautoriais išleista kolekcinių medalių serija „Lemtingiausi Lietuvos istorijos įvykiai“.

Algirdas Bosas intensyviai kuria ir dabar, išlaikydamas savo meninės estetikos principus. Derindamas juvelyrišką techniką tiek su konceptualiais, tiek su istoriniais siužetais, menininkas tęsia savo jau klasika tapusią kūrybą.

Didžioji parodos dalis sudaryta iš skulptoriui Algirdui Bosui priklausančių mažosios plastikos kūrinių, medalių ir nuotraukų. Ekspozicija papildyta darbais iš privačių Romano Raulynaičio, Alvydo Varžinsko ir Visvaldo Varžinsko kolekcijų, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio.

Paroda veiks iki birželio 17 d.


 

Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas


Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas

Balandžio 12 d. 16 val. Naujajame arsenale atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“.

Skulptorius Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, tiek monumentaliuose paminkluose ar istorinės tematikos kūriniuose, vienija skulptoriaus kūrybą nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Minint dailininko 75-ąjį jubiliejų Lietuvos nacionalinis muziejus pristato jo mažosios plastikos ir medalių retrospektyvą.

Algirdas Bosas gimė 1943 m. kovo 9 d. Kėdainiuose. 1962–1972 m. studijavo keramiką ir skulptūrą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1974 m., pakviestas tuometinio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio, menininkas įsikūrė uostamiestyje. 1992–2006 m. dėstė skulptūrą Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Šiuo metu skulptorius gyvena ir kuria Gargžduose. Daugelio parodų ir simpoziumų dalyvio Algirdo Boso darbai puošia Klaipėdos, Kėdainių, Telšių, Gargždų ir kitų Lietuvos miestų pastatus, parkus bei aikštes. Skulptoriaus kūryba įvairialypė, jis lieja ir kaldina medalius, plaketes, monetas, drožia ir kala skulptūras, memorialines lentas, dekoratyvinius pano ir kita. Menininko universalumas atsiskleidžia ne tik formų ir siužetų įvairove, bet ir gebėjimu dirbti su skirtingomis medžiagomis bei technikomis: medžiu, metalu, akmeniu, ledu ir kt. Dailininkas 2011 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Būdamas vienas iš 8–9 dešimtmečiais vykusio modernios skulptūros sąjūdžio dalyvių, Algirdas Bosas gilinosi į abstrakčią ir konceptualią kūrybą („Torsas“, „Rytas“, „Bundanti mūza“, „Augimas“, „Dvyniai“). Tuo metu pradėjo domėtis ir istorine tematika bei jos interpretacijomis skulptūroje. Pirmaisiais tokiais kūriniais galima laikyti Salomėjai Nėriai skirtą memorialinę lentą Panevėžyje (1974) ir medalį Martynui Mažvydui (1976), vėliau transformuotą į skulptūrą Klaipėdos skulptūrų parke (1980). Ilgą laiką istorines, daugiausia kūrybos sferos, asmenybes menininkas įamžindavo medaliuose. Rašytojams ir poetams (Antanui Vienažindžiui, 1983; Vytautui Mačerniui, 1986; Mariui Katiliškiui, 1998; Ievai Simonaitytei, 2012; Antanui Škėmai, 2015), dailininkams (Stasiui Krasauskui, 1982; Stasiui Ušinskui, 1983; Vladimirui Dubeneckiui, 1988; Petrui Repšiui, 1987; Antanui Gudaičiui, 2012), kitiems kultūros žmonėms (kompozitoriui Mikui Petrauskui, 1983; kalbininkui Juozui Balčikoniui, 1987; istorikui Jurgiui Lebedžiui, 1987) skirtose kompozicijose perteikiamas ne tik vaizduojamų asmenų indėlis į Lietuvos kultūrą, bet ir taikliai užčiuoptas jautrus emocinis dėmuo. Vėlyvuoju sovietmečiu, bet daugiausia Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado galimybė monumentaliomis kompozicijomis viešosiose erdvėse pagerbti valstybei nusipelniusius žmones (paminklas pamokslininkui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai Kretingoje, 1992–1993; „Skrynia“ – paminklas kunigaikščiui Jonušui Radvilai Kėdainiuose, 2006) ir reikšmingus istorinius įvykius (Lietuvos teatro istorijai skirti bareljefai „Mokyklinis“, „Karališkasis“, „Liaudies“, „Šiuolaikinis“ Klaipėdos dramos teatre, 1986–1989; paminklas kalbai arba žuvusioms gentims Klaipėdoje, 2013; paminklas Durbės mūšiui Telšiuose, 2016). Didelis skulptoriaus nuopelnas įamžinant svarbiausius Lietuvos istorijos momentus – 2009 m. kartu su bendraautoriais išleista kolekcinių medalių serija „Lemtingiausi Lietuvos istorijos įvykiai“.

Algirdas Bosas intensyviai kuria ir dabar, išlaikydamas savo meninės estetikos principus. Derindamas juvelyrišką techniką tiek su konceptualiais, tiek su istoriniais siužetais, menininkas tęsia savo jau klasika tapusią kūrybą.

Didžioji parodos dalis sudaryta iš skulptoriui Algirdui Bosui priklausančių mažosios plastikos kūrinių, medalių ir nuotraukų. Ekspozicija papildyta darbais iš privačių Romano Raulynaičio, Alvydo Varžinsko ir Visvaldo Varžinsko kolekcijų, taip pat Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio.

Paroda veiks iki birželio 17 d.


 

balandžio 12, 2018 - birželio 17, 2018 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal