Informacija dėl Gedimino pilies kalno lankymo2017-04-28
Gedimino kalno tvarkybos darbų eiga pristatyta geologų seminare
2017-04-06
Vykdomi archeologiniai žvalgomieji tyrimai
2017-03-31
2017 m. I k. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai
2017-03-30
Projektuotojas J. Mendelevičius: mitų apie Gedimino kalną yra daugiau, nei maniau
2017-03-28
Gedimino kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaitų problemos aptartos Kultūros ministerijoje
2017-03-27
Interviu su Gedimino kalno tvarkybos projekto vadovu Rimu Grigu
2017-03-24 Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga2017-03-22
Specialistai pakviesti susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga
2017-03-08
Darbo grupė aptarė pietrytinio Gedimino kalno šlaito būklę
2017-03-08
Gedimino kalno šlaitų deformacijos žemėlapis
2017-03-07
Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite kovo 7 d. nušliaužė įmirkusio augalinio grunto sluoksnis
2017-03-06
Gedimino kalno šlaitų tvarkymas
2017-03-01
Sutvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą juosiantys rostverkai
2017-02-03
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
2016 m. spalio mėn.
Gedimino pilies kalno šlaitų nuošliaužos ir jų tvarkymas
Dėl medžių nuo Gedimino kalno pašalinimoAukštutinės pilies kalno šlaitų kaitos istorija

Informacija dėl Gedimino pilies kalno lankymo

Gedimino kalnas ir Gedimino pilies bokštas lankytojams bus atidaryti balandžio 21 dieną.

„Pakilti į Gedimino kalną ir aplankyti Gedimino pilies bokštą lankytojus kviesime ne pagrindiniu taku, o kitu – istoriniu, nuo Vilnios upės pusės“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Pagrindinis takas, kuriuo iki šiol buvo kylama į Gedimino kalną, liks uždarytas dėl pietrytiniame šlaite užfiksuotų deformacijų.

Šį turistinį sezoną keltuvu į Gedimino kalną nebus galima pasikelti.

Pažeisto Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai turėtų prasidėti gegužę, po to, kai bus baigtas rengti techninis projektas ir atlikta jo ekspertizė.

Gedimino kalno teritorija lankytojams bus atvira kaip paprastai vasaros sezono metu: kasdien nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro.

Aplankyti Gedimino pilies bokštą ir nuo apžvalgos aikštelės pamatyti Vilniaus miesto panoramą lankytojai kviečiami kasdien nuo 10 iki 21 val.

Bilieto kaina – 5 eurai, kaina su nuolaida (moksleiviams, studentams, senjorams) – 2 eurai.


Gedimino kalno tvarkybos darbų eiga pristatyta geologų seminare

2017-04-28

Balandžio 26 d. vykusiame seminare „Lietuvos geologija rytoj“ buvo pristatyti penki pranešimai aktualiomis temomis, dvi iš jų – geoterminių gręžinių panaudojimas ir Gedimino kalno tvarkybos darbai – sulaukė didžiausio susirinkusiųjų dėmesio.

Gedimino kalno tvarkybos darbų projekto vadovas Rimas Grigas ir Gedimino kalno tvarkybos darbų vykdymo vadovas Algimantas Šiukšta seminaro dalyvius supažindino su Gedimino kalno tvarkybos darbais, aptarė kalno būklę ir perspektyvas.

Vykdomi archeologiniai žvalgomieji tyrimai

2017-04-06

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite archeologų grupė atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Juos numatoma atlikti iki balandžio mėnesio antrosios pusės. Planuojama ištirti vieną 2×3 m dydžio šurfą.

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai reikalingi Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektui parengti.

2017 m. I k. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai

2017-03-30

Šių metu vasario mėnesio pabaigoje buvo pašalinta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito viršutinės dalies avarinė būklė: šiaurės vakarų šlaite esantys rostverkai (gelžbetoninės sijos) lynais ir grandinėmis buvo pritvirtinti prie atraminio poliaus, įrengto Gedimino kalno aikštelėje.

Šiandien jau yra parengti ir suderinti viso šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektiniai pasiūlymai. Juose yra numatytos tvarkomos Gedimino kalno teritorijos dalys, iš viso jų yra trys:

1) Gedimino kalno aikštelė,

2) šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas,

3) Gedimino kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus.

Šiose trijose dalyse pagal tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus yra numatyti inžineriniai techniniai sprendimai, atitinkamai kiekvienai daliai:

1) Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių,

2) stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga,

3) Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Kovo 22 d. įvairių sričių specialistai buvo pakviesti į Lietuvos nacionalinį muziejų. Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Darbų projekto eigos pristatymas surengtas ir žiniasklaidos atstovams.

Iki balandžio mėnesio pabaigos turėtų būti baigtas rengti tvarkybos darbų projektas ir detalizuoti projektinių pasiūlymų sprendiniai. Darbus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite planuojama pradėti gegužės mėnesį, išdžiūvus gruntui ir turint tvarkybos darbų projektą.

Darbai yra finansuojami Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis.

Projektuotojas J. Mendelevičius: mitų apie Gedimino kalną yra daugiau, nei maniau

2017-03-30

„Perskaitęs blogerio Rabinovičiaus (Ričardo Savukyno) straipsnį „Realios Gedimino pilies kalno griuvimo priežastys“ supratau, kad mitų šia tema yra daugiau, nei maniau. O kai valdžios vyrai pradėjo cituoti šį straipsnį kaip „neginčijamą tiesą“, suvokiau, kad negaliu tylėti“, – sako ilgametis Gedimino kalno ir jo prieigų tyrėjas ir projektuotojas Jakovas Mendelevičius.

Norėdamas suteikti aiškumo, J. Mendelevičius apžvelgia kelias temas, kurios pastaruoju metu bene labiausiai apaugo gandais.

Pasak projektuotojo, didelė dalis žmonių vis dar niekaip nesusitaiko su medžių iškirtimu, tačiau tai, pasak J. Mendelevičiaus, padaryta ne per vieną dieną ir tikslingai: „Krūmai ir medžiai nuo Gedimino kalno pradėti šalinti dar 1982–1983 metais“. Tuo metu pašalinta apie 80 procentų (iš viso skaičiaus) dendrologo pažymėtų krūmų ir medžių, palikti tik sveiki gyvybingi. Vėliau medžiai buvo šalinami keliais etapais nuo 2011 metų, kol 2013 m. jų visai neliko.“

J. Mendelevičius yra įsitikinęs – medžių šalinimas buvo būtina metodinė ir technologinė priemonė: „Kriterijai gražu–negražu čia netinka. Piliakalnis turi būti „plikas“ nepriklausomai nuo to, ar ant jo išliko statinių, ar tik jų griuvėsiai. Tai aksioma. Kaip žmogus, dirbęs su piliakalniais, galiu tvirtai teigti: apžėlęs piliakalnis yra pasmerktas. Sovietmečiu uždraudus ganyti piliakalniuose gyvulius, jie greitai apaugdavo šabakštynais, dingdavo veja, nuolatos atsirasdavo nuošliaužų. Nuošliaužų Gedimino kalne fiksuota ir apie 1990 metus.“

Norint suprasti, kaip ant Gedimino kalno atsirado medžiai, J. Mendelevičius siūlo atverti istorijos puslapius.

„Medžiai ant Gedimino kalno pradėjo augti XIX a. pirmoje pusėje įrengus tvirtovę ir vėliau XIX a. antroje pusėje įrenginėjant Kalnų parką. Joks apželdinimas neprilaikys šlaito, kai jo atsargos koeficientas yra mažesnis nei vienetas. Mūsų atveju šis koeficientas yra 0,5–0,8. Apskritai Gedimino kalno ekosistemai medžiai nėra būdingi“, – pasakojo J. Mendelevičius.

Ant Gedimino kalno šlaitų daugiausia augo 1955 m. sodinti klevai, kurių didžioji dalis turėjo išpuvusias šerdis, kiti buvo jau pasenę, pavojingai pasvirę, kai kurių kelmų šaknys buvo iškėlusios velėną. Ant kalno augo ir dalis sveikų savaiminių medžių, bet, J. Mendelevičiaus tvirtinimu, tokių medžių šaknys nėra gilios, siekia tik 1,5 metro. Jos lieka paviršiniame sluoksnyje ir negali susirišti su pagrindu.

Komentuodamas situaciją dėl atraminės sienos, juosiančios šiaurinę (taip pat ir vakarinę) Gedimino kalno pusę, projektuotojas teigia, kad ji buvo pastatyta dar XVI a. tam, kad atvertų plotą papėdėje, kur stovėjo Šv. Onos-Barbaros bažnyčia ir kiti statiniai.

Daugeliui teko girdėti ir apie po Gedimino kalnu esančius, nacių 1944 m. iškastus tunelius. Jie yra daugiau nei 25 metrų gylyje. Vieno iš jų ilgis siekė 88 metrus, kito – 79 metrus.

„Čia noriu paaiškinti, kad tuneliai sovietmečiu buvo užkasti ne dėl kalno šlaitų slinkimo, o dėl saugumo reikalavimų, kad neužverstų į juos bandančių patekti smalsuolių“, – pasakojo J. Mendelevičius.

Nuo 1980 metų prie Gedimino kalno tvirtinimo darbų dirbantis projektuotojas teigia, kad dabartinė Gedimino kalno aikštelė yra išplėsta iki apytikriai pirminio jos buvusio vaizdo.

1982–1983 m., kai tuometinės LTSR valdžios buvo užsakytas Gedimino kalno sutvarkymo projektas ir buvo nutarta atstatyti gynybinę sieną, paaiškėjo, kad siena „kabo ore“. Ją suprojektavome ir pastatėme ant dviejų eilių polinių pamatų (rostverkų), atremtų į natūralų gruntą, ir užpylėme dešimtimis tūkstančių kubinių metrų atvežtinio grunto, kuris buvo pilamas iš viršaus ant paruošto pagrindo, tvirtinant jį gelžbetoniniu koriu ant vandeniui laidžios skaldos grunto, velėnuojant. Užpylimui panaudotas priesmėlio gruntas. Manyta, kad jis geriausiai tinka šlaitams tvirtinti. Jau projekte buvo nurodyta, kad piltinis gruntas gali būti nestabilus ir reikės vykdyti einamuosius šlaito tvirtinimo darbus“, – sakė J. Mendelevičius.

Projektuotojas pripažįsta, kad gelžbetoninių juostų (rostverkų) įrengimas buvo klaida, mat labai greitai virš jų atsirado įtrūkimų, dėl kurių ėmė formuotis nuošliaužos. Darbus atliko šiuo metu jau likviduota įmonė UAB „Geostatyba“.

Kalbėdamas apie šiaurinį bokštą projektuotojas teigia, kad blogerio Rabinovičiaus straipsnyje yra falsifikuojami faktai. „Turime 2014 m. nuotraukų, kur užfiksuotos nuošliaužų užuomazgos, jos ten atsiradusios dar prieš pradedant šiaurinio bokšto konservavimo darbus. Konservavimo mūras išmūrytas ne ant „snarglių“, o ant autentiškų pamatų liekanų“, – teigia J. Mendelevičius.

Projektuotojo įsitikinimu, supiltinis gruntas dar gali slinkti ir kitose kalno vietose, tad su šia problema gali tekti tvarkytis periodiškai.

Priminsime, kad Gedimino kalno sklypai – panaudos sutartimi – Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo paskirti tik 2012 m. pabaigoje, iki tol už visus darbus buvo atsakinga dabar jau likviduota Vilniaus pilių direkcija.

Gedimino kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaitų problemos aptartos Kultūros ministerijoje

2017-03-28

Kovo 28 d. Kultūros ministerijoje įvyko Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, specialistų ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingo viceministro Renaldo Augustinavičiaus susitikimas, kurio metu buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga bei aptartos pietrytinio šlaito stabilizavimo ir sutvarkymo problemos.

Projekto vadovas apie Gedimino kalno tvarkybą: taikysime sertifikuotą ir šiuolaikišką sprendimą

2017-03-27

„Praeitais metais atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Dabar bus stengiamasi padaryti taip, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens“, – duodamas interviu sakė Gedimino kalno šiaurės vakarų pusės tvarkybos darbų projekto vadovas architektas Rimas Grigas. Jo teigimu, pagrindinis darbų tikslas – suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti pagrindu augaliniam sluoksniui.

Kokius darbus planuojate atlikti artimiausiu metu?

Šiuo metu bus tvarkoma šiaurinė kalno pusė, dabar ruošiamas tvarkybos darbų projektas, balandžio mėnesį jis turėtų būti parengtas ir gegužės mėnesį jau galėtų prasidėti darbai.

Visų pirma bus nuimamas sugadinto šlaito gruntas, užpilamas naujas gruntas, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos ir žvyro, bus formuojamos terasos, ant jų pilamas naujas gruntas ir klojama augalinė danga, rekomenduota Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų. Šlaitas turėtų būti sutvarkytas iki rudens.

Kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas?

Tai sprendimas, kuris atkartoja metodikas, kurios buvo taikomos tvarkant Lietuvos piliakalnius: neinvaziniai metodai, be jokių betonų. Viskas sutvirtinama grunto danga. Skirtumas tas, kad dabar taikoma sistema yra šiuolaikiškas sertifikuotas sprendimas, jau naudotas Lietuvoje ir užsienyje. Duodamos ir tam tikros garantijos.

Kuo skiriasi dabar slenkanti žemė nuo tos, kuri bus naujai užpilta?

Slenkanti žemė yra supiltinis gruntas. Piliakalnio viršus yra trimis metrais paaukštintas. Atlikti tyrimai parodė, kad kalno viršuje yra du–trys metrai supiltinio sluoksnio. Į kalno apačią šis sluoksnis yra vieno metro storio. Toks gruntas imlus drėgmei, jis lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Jį nuėmus ir pakeitus drenuojamuoju sluoksniu (medžiagos, kurios bus naudojamos, nebijo įšalo) viskas turėtų būti gerai.

Aptarkime techninius klausimus. Koks žemės sluoksnis bus pakeistas?

Blogasis gruntas, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, bus pašalintas ir užpiltas naujas, mūsų jau aptartas gruntas. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą, apačioje to blogo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nėra būtina. Čia jis pakankamai tvirtas, todėl nėra priežasties nukasinėti tvirtą daiktą.

Šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų. Nukasinėjama bus apie pusę to ploto. Tai, kas dabar yra nušliaužę, ir dalis kito grunto. Atšilus orams pamatysime, kokia padėtis yra su šoniniais ruožais. Iš viso galėtų būti nukasta apie 3000 kubų, bet viskas priklausys nuo situacijos.

Kokią drenažo sistemą ketinate įrengti?

Drenažas yra numatomas tose vietose, kur dabar matomos vandens iškrovos. Bus numatytas nuvedimas į lietaus vandens tinklus, bet ir pats kalno šlaitas veiks kaip drenuojamasis sluoksnis. Vanduo bus surenkamas iš dviejų vietų, kur jis išbėga: toje vietoje, kur dabar yra nuošliauža, ir apatinėje kalno dalyje, kur vanduo bus surenkamas nuo šlaito.

Kokia priežastis nulėmė dabar kalne vykstančius procesus?

Praeitais metais atlikti tyrimai parodė, kad visi dabartiniai procesai vyksta dėl vandens, kuris patenka į kalno viršutinę aikštelę. Dabar bus atliekami darbai, kurie mažintų vandens kiekį, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens.

Kokią įtaką kalnui padarė tai, kad buvo iškirsti medžiai?

Medžiai pradėti retinti gana seniai, nuo 1980 metų. Negalima teigti, kad viskas nušliuožė dėl to, kad nukirtom medžius. Tai sudėtingesni dalykai. Visgi tai yra piliakalnis. Įsivaizduokite dabar Kernavę: kaip ji atrodytų apsodinta medžiais? Turi susiformuoti tvirta žolinė danga, ji stabilizuoja šlaitą ir procesai susitvarko.

Kaip manote, ar sutvarkius kalną jį reikės apsodinti medžiais?

Netikslinga to daryti. Medžiai turi savo trūkumų. Pirmiausia medžių šaknys ardo giluminius kalno sluoksnius. Esant blogoms oro sąlygoms, didelis vėjas gali juos išversti. Be to, medžiai išgarina drėgmę. Gal šiek tiek balanso ir suteikia, bet pasižiūrėkite, kiek Lietuvoje yra piliakalnių, ant kurių nėra medžių, ir nėra jokių problemų.

Kaip manote, ar projektui įgyvendinti užteks 800 tūkst. eurų?

Projektas dar rengiamas ir sąmata dar tik pradėta skaičiuoti. Užbaigus projektą bus sudaryta sąmata. Lietuvoje dabar yra tokia ydinga praktika: iš pradžių „sugalvoja“ pinigus, tada vykdo darbus. Vis dėlto turi būti atvirkščiai.

 

 

Projektą kartu su vadovu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė, o darbų apimčiai ir pasirinktam tvarkybos būdui praėjusią savaitę iš esmės pritarė Kultūros paveldo departamento, Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos archeologų draugijos, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, UAB „GPS partneris“, UAB „Expertum“, UAB „Grota“, UAB „Hidroterra“, UAB „Senamiesčio projektai“, UAB „ViaCon Baltic“, VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras atstovai, taip pat inžinierius geologas Kazimieras Monstvilas, inžinierius geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, architektas Ričardas Stulpinas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos garbės pirmininkas Algirdas Vapšys.

 
 

Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga

2017-03-24

Kovo 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovauja architektas Rimas Grigas.

Pasak jo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

„Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna.“ Augaliniam sluoksniui (kalno velėnai) būtų naudojami nendriniai eraičinai. Toks augalinis sluoksnis turėtų stabilizuoti kalną ir neleisti vandeniui į jį patekti, nes šio augalo šaknys į žemę skverbiasi iki 70 cm.

Pagrindinius šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus planuojama baigti šių metų rudenį. Velėną įrengti – 2018 m. pavasarį.

Šlaitų stabilizavimo projektiniai sprendiniai yra išbandyti ir sertifikuoti kitose pasaulio šalyse, taip pat naudojami ir Lietuvoje.

Spaudos konferencijoje muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigė, jog tekusi darbų našta yra didžiulė ir muziejus tvarko iki 2010 m. ant Gedimino kalno padarytų darbų pasekmes.

Humanitarinių mokslų daktarė Birutė Rūta Vitkauskienė, šiuo metu rengianti išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, apžvelgė Gedimino kalno šlaitų kaitą. Mokslininkė teigė, jog nuolatinės ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos kyla dėl pagrindinių trijų veiksnių – kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių, nuolatinės žmogaus veiklos kalne: „Nepaisant daugybės tyrimų ir specialistų išvadų, kalno šlaitai XX a. 6–9 dešimtmetyje buvo iš esmės tvarkomi tik vienu būdu – užpilant žemes.“

Darbų organizatoriai ir projekto vadovas su specialistais patikino, jog šį kartą yra įgyvendinamas kompleksinis problemos sprendimo būdas, kuris sutvarkius šiaurės vakarų nuošliaužą galėtų tapti gerąja patirtimi tvarkant kitus Gedimino kalno šlaitus.

Pristatyti projektiniai sprendiniai rodo, jog pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. „Praktika naudoti invazines priemones ir skverbtis į kalno struktūrą iki šiol nepasiteisindavo, todėl šį kartą jos nebus naudojamos“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Projektiniai pasiūlymai dar šios savaitės pradžioje buvo pristatyti gausiam būriui specialistų. Susirinkimo metu projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvavusius specialistus supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta pasirinktam šiaurės vakarų šlaito tvarkybos būdui.

„Parengtas tvarkybos darbų projektas bus derinamas nustatyta tvarka, gaunami reikiami leidimai ir vykdomi tvarkybos darbai“, – trumpai tolimesnę darbų eigą reziumavo Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Aukštutinės pilies šlaitų kaitos istorijos vaizdinę medžiagą galima rasti muziejaus interneto puslapyje adresu www.lnm.lt. Artimiausiu metu joje atsiras konferencijos įrašas ir išsamesnė projekto eigos pristatymo vaizdinė medžiaga. Interneto svetainė bus periodiškai pildoma muziejaus specialistų parengta įvairia medžiaga, susijusia su Gedimino kalnu, o visuomenė artimiausiu metu bus pakviesta į papildomą specialią tradicinių Ketvirtadienio kultūros vakarų paskaitą apie Gedimino kalno istoriją, kurioje dalyvaus muziejaus istorikai ir archeologai.

Kviečiame susipažinti su Birutės Rūtos Vitkauskienės parengtu pristatymu, kuriame iš istorinės perspektyvos apžvelgiama nuolatinė Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaita. Vaizdinę medžiagą galima rasti čia: 

Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaitos istorija

 
 

Specialistai pakviesti susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga

2017-03-22

Kovo 22 d. į Lietuvos nacionalinį muziejų buvo sukviesti specialistai susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga. Dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos archeologų draugijos, UAB „Projektavimo ir Restauravimo institutas“, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, UAB „GPS partneris“, UAB „Expertum“, UAB „Grota“, UAB „Hidroterra“, UAB „Senamiesčio projektai“, UAB „ViaCon Baltic“, VŠĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ atstovai, taip pat inžinierius-geologas Kazimieras Monstvilas, inžinierius-geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, architektas Ričardas Stulpinas, Lietuvos inžinierių sąjungos garbės pirmininkas Algirdas Vapšys.

Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta darbų apimčiai ir šiaurės vakarų šlaito pasirinktam tvarkybos būdui. Užbaigus projektavimą bus pradėti tvarkybos darbai, kuriuos numatoma pabaigti rudenį.

Darbo grupė aptarė pietrytinio Gedimino kalno šlaito būklę

 

Vasario 8 dieną, trečiadienį, susirinkusi kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson 2017 01 25 įsakymu sudaryta darbo grupė aptarė situaciją, susidariusią po Gedimino kalno neeilinės apžiūros, kai buvo užfiksuota Gedimino kalno pietrytiniame šlaite susiformavusi 40 kv. metrų įmirkusio augalinio sluoksnio nuošliauža.

Darbo grupė sutarė, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su Lietuvos geologijos tarnyba vykdomų apžiūrų aktai ir Lietuvos geologijos tarnybos parengiami Gedimino kalno deformacijų žemėlapiai būtų nuolat persiunčiami darbo grupės pirmininkui viceministrui Renaldui Augustinavičiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjui Dariui Daunorui, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorei Eglei Saudargaitei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei Dianai Varnaitei ir departamento Vilniaus skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui.

Gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą nuslinkusio augalinio sluoksnio (velėnos) vieta bus sutvirtinta.

Gedimino kalno šlaitų deformacijos žemėlapis


 
 

Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite kovo 7 d. nušliaužė įmirkusio augalinio grunto sluoksnis, apie 40 kv. metrų.

Situacijos įvertinimui kviečiama LR Kultūros ministro 2017-01-25 įsakymu sudaryta darbo grupė Gedimino kalno avarijos grėsmės pašalinimo darbų koordinavimui ir priežiūrai.

Gedimino kalno šlaitų tvarkymas

2017-03-06

Lietuvos nacionalinis muziejus kas savaitę atlieka Gedimino kalno šlaitų apžiūras ir fiksuoja pastebėtus pakitimus.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvauja Gedimino kalno deformacijų apžiūrose ir savo ruožtu teikia vertinimus apie Gedimino kalno šlaito būklę, vykstančių deformacinių procesų įtaką šlaitams, analizuoja tacheometrinių šiaurinio šlaito stebėjimų (posvyrių ir poslinkių daviklių) duomenis. Geologijos tarnybos specialistai prižiūri ir inžinerinius geologinius tyrimus.

Vasario mėnesio pabaigoje Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite esantys rostverkai (gelžbetoninės sijos) buvo sutvirtinti lynais ir grandinėmis, tokiu būdu sumažinta jų avarinė grėsmė.

Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos geologijos tarnybos yra paprašęs pagal galimybę pateikti rekomendacijas šlaitų stabilizavimo laikinoms ir ilgametėms priemonėms įrengti. Gedimino kalno tvarkybos darbus organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Sutvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą juosiantys rostverkai

2017-03-01

Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite buvo atliekami darbai, susiję su avarinės būklės betoninių rostverkų įtvirtinimu.

Šių darbų atlikimui buvo būtina pašalinti dalį laikinos apsauginės plėvelės, kuri saugojo nuošliaužą nuo kritulių. Dabar atidengto šiaurės vakarų šlaito vaizdas yra nuošliauža, įvykusi 2016 m. spalio 10 dieną.

Esant palankioms gamtos sąlygoms bus pradėti šlaitų tvarkybos darbai. Nuolatos atliekamas Gedimino šiaurinio šlaito stebėjimas. Geodeziniais ir geotechniniais sensoriais fiksuojami posvyriai ir poslinkiai. Kadangi tikimybė sulaukti naujų nuošliaužų išlieka, yra kreipiamas dėmesys į menkiausią užfiksuotą judesį.

Remiantis atliktais tyrimais buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektiniai pasiūlymai.

 
 

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai

2017-02-03

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus.

Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

„Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia, odine avalyne. Drabužiai ir avalynė – sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės – sagos, diržo sagtis, – kurios pagamintos iš neorganinių medžiagų. Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis“, – pasakoja archeologas A. Kalėjus.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.

„Du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu“, – pasakojo LNM archeologas.

Mirusiųjų mirties priežastis kol kas lieka nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta.

Rastas medalionas leido iškelti hipotezę

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose mes turime Władysławo Zahorskio piešinį, kuriame pavaizduotos tarp dviejų medžių augančios kryžiaus forma pasodintos našlaitės. Aplink krūmokšniai, o už jų Gedimino pilies bokštas. Archeologinių radinių, patvirtinančių, kad ant kalno buvo palaidota žmonių, iki šiol neturėjome. Buvo žinoma legenda apie slapta palaidotus sukilėlius ir jiems pastatytą kryžių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX a. viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX a. II pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 1915–1916 m.

Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Šiuo metu archeologiniai duomenys yra analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, atlikus tyrimus, bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 1863-1864 m. sukilimo dalyviais.

Istoriniai duomenys

1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė W. Zahorskis. Vėliau leidinyje „Przewodnik po Wilnie“ („Vadovas po Vilnių“) jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 m. šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena – su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 m. sukilėlių pavardėmis.

1940 m. birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 m. sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.

 
 

Gedimino pilies kalno šlaitų nuošliaužos ir jų tvarkymas

2016 m. spalio mėn.

2016 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis įvyko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Laikinomis priemonėmis buvo pristabdytas šlaito velėnos slinkimas. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių. Akivaizdžiai formavosi antroji nuošliauža.

Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias meteorologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus tiksliai įvardintos nuošliaužų priežastys ir pasiruošta tvarkybos darbams.

Išanalizavus Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Kalno viršuje detaliau nepaskaičiavus apkrovų buvo atstatyta gynybinė siena, iškeltas griuvėsių mūro siluetas, akmenimis išgrįsta aikštelė. Pernelyg didelės apkrovos sąlygojo 2000 m. pradėtą įrenginėti dviejų betono juostų žiedą (rostverką), turėjusį apjuosti gynybinę sieną. Darbai buvo tik pradėti, detalios dokumentacijos rasti nepavyko.

Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai: vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį, be abejonės, paskatino įgriuvas karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtiniais poliais ar inkarais, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus.

Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėnesio nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža „ištraukusi“ gręžtinius betono polius ir sutvirtinimus.

Pakartotinai įvykusi nuošliauža ir tyrimai patvirtino esmines nuošliaužos priežastis – hidrologinė situacija ir slenkančios betono juostos (rostverkas).

1995-2010 m. darbus tvarkant Gedimino kalno piliakalnį vykdė Vilniaus pilių direkcija. Visi darbai turėjo būti derinami rezervato direkcijoje.

2010 m. Muziejui kaip statinių ant kalno valdytojui buvo pavesti piliakalnio tvarkybos darbai. 2010-2013 m. palaipsniui buvo pašalinti medžiai, užpiltos įgriuvos, užbaigti piliakalnio aptvėrimo darbai pradėti dar 1987 m., restauruotas Gedimino pilies bokštas.

Visi darbai buvo derinami su rezervato direkcija.

Iškirsti medžius buvo būtina Gedimino kalno sustiprinimui. Mano ir kolegų iš Lietuvos geologijos tarnybos stebėjimų duomenimis, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose jau buvo tapę veiksniais, judinančiais ir ardančiais šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Medžiai ant stačių šlaitų didino šlaitų tiesioginę apkrovą, judino juos vėjuotu oru (dinaminė apkrova).

Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu (prisiminkime 2004 m. kovo mėnesio ir 2008 m. kovo mėnesio nuošliaužas).

Pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas. Likusios medžių šaknys ir kelmai natūraliai sunyks virsdami dirvožemiu. Medžių pašalinimas buvo būtina sąlyga norint tiksliai išmatuoti šlaitų stabilumą ir įdiegti tinkamas priemones šlaitų sustiprinimui, nes tokioms priemonėms medžiai paprasčiausiai trukdytų.

Piliakalniai visada buvo ir turi būti neapaugę medžiais. Iškirtus medžius atsiskleidė Gedimino kalno geomorfologinis grožis ir unikalumas. Tai įstabus gamtos– termoerozijos, erozijos, gravitacinių procesų– ir žmogaus kūrinys.Dr. Jonas Satkūnas, inžinierius geologas-hidrogeologas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

Nupirkus projektavimo ir tvarkybos darbus šiuo metu vyksta projektavimo darbai.

 
 

Dėl medžių nuo Gedimino kalno pašalinimo

Gedimino kalno šlaitams medžių keliamas pavojus fiksuotas 2004 ir 2008 metais. Tuomet rytiniame Gedimino kalno šlaite Vilniaus pilių valstybinio rezervato direkcija užfiksavo nuošliaužas, kurios įvyko kartu su medžių išvartomis. Deja, esminių šlaito tvirtinimo priemonių už tai anuomet atsakinga Vilniaus pilių direkcija nesiėmė.

2011 metų liepos mėnesį UAB Projektavimo ir restauravimo institutas parengė Gedimino kalno teritorijos (šlaitų, takų, laiptų, medžių) tvarkybos darbų projektą. Nustatyta tvarka projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Pagal UAB „Projektų ekspertizė“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliktos bendrosios ekspertizės išvadas buvo gautas leidimas tvarkybos darbams atlikti. Medžių kirtimui buvo gauti leidimai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio.

Buvo fiksuota, kad didžioji dalis ant Gedimino kalno augančių medžių yra pavojingai pasvirę, nemažai jų su kelmo drevėmis, medžių šaknys iškilusios virš žemės, dalis pasvirusių medžių auga statmenai šlaitui, kai kurios kelmų šaknys iškėlusios velėną, o klevų šerdys išpuvusios.

Medžių kirtimui pritarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (nurodyta, kad medžiai yra viena iš šlaitų ardymo ir nuošliaužų formavimosi priežasčių, taip pat puvinio pažeisti ir pasvirę medžiai kelia grėsmę muziejaus lankytojams, pripažinta, jog seni medžiai su silpna šaknų sistema, esant didesniam vėjui, dar labiau išjudina šlaitus). Kultūros paveldo departamento rašte teigta, kad „prašomi pašalinti želdiniai semantiškai nėra susiję su Aukštutine pilimi bei šlaituose trukdo formuotis tankiai žolinei dangai, todėl kyla grėsmė susidaryti erozijos židiniams, nuošliaužoms“. Kultūros paveldo departamentas taip pat pripažino, kad „Gedimino kalno želdiniai yra vertingąsias savybes žalojantis faktorius, o ne funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai su nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, Vilniaus piliaviete, susiję elementai“.

Daug problemų kėlė ne tik medžių šaknys, bet ir klevų lapai, kurie dengė vienas kitą kaip čerpės ir nepraleido nei šviesos, nei drėgmės. Po klevais nesiformavo velėna, buvo pastebimi erozijos židiniai.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno teigimu, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose judino ir ardė šlaitus: „Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu. Todėl pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas.“

Medžiai trim etapais nuo Gedimino kalno šlaitų šalinti nuo 2011 iki 2013 metų.

Tais pačiais metais Kultūros paveldo departamentas už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies priežiūros darbus apdovanojo Lietuvos nacionalinį muziejų archeologijos paveldo išsaugojimo didžiuoju prizu.

Kviečiame susipažinti su humanitarinių mokslų daktarės Birutės Rūtos Vitkauskienės, šiuo metu rengiančios išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, parengtu pristatymu, kuriame apžvelgiama nuolatinė Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaita ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos. Istoriniai duomenys parodo, jog jos iš esmės kyla dėl trijų pagrindinių veiksnių – kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių ir nuolatinės žmogaus veiklos kalne.

 
 

Išsamesnė 6–9 dešimtmečio tvarkybos darbų, tiesiogiai susijusių su dabartine Gedimino pilies kalno padėtimi, apžvalga šiuo metu yra renkama, analizuojama ir bus paskelbta artimiausiu metu.

Informacija apie Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus

Informacija dėl Gedimino pilies kalno lankymo2017-04-28
Gedimino kalno tvarkybos darbų eiga pristatyta geologų seminare
2017-04-06
Vykdomi archeologiniai žvalgomieji tyrimai
2017-03-31
2017 m. I k. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai
2017-03-30
Projektuotojas J. Mendelevičius: mitų apie Gedimino kalną yra daugiau, nei maniau
2017-03-28
Gedimino kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaitų problemos aptartos Kultūros ministerijoje
2017-03-27
Interviu su Gedimino kalno tvarkybos projekto vadovu Rimu Grigu
2017-03-24 Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga2017-03-22
Specialistai pakviesti susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga
2017-03-08
Darbo grupė aptarė pietrytinio Gedimino kalno šlaito būklę
2017-03-08
Gedimino kalno šlaitų deformacijos žemėlapis
2017-03-07
Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite kovo 7 d. nušliaužė įmirkusio augalinio grunto sluoksnis
2017-03-06
Gedimino kalno šlaitų tvarkymas
2017-03-01
Sutvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą juosiantys rostverkai
2017-02-03
Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
2016 m. spalio mėn.
Gedimino pilies kalno šlaitų nuošliaužos ir jų tvarkymas
Dėl medžių nuo Gedimino kalno pašalinimoAukštutinės pilies kalno šlaitų kaitos istorija

Informacija dėl Gedimino pilies kalno lankymo

Gedimino kalnas ir Gedimino pilies bokštas lankytojams bus atidaryti balandžio 21 dieną.

„Pakilti į Gedimino kalną ir aplankyti Gedimino pilies bokštą lankytojus kviesime ne pagrindiniu taku, o kitu – istoriniu, nuo Vilnios upės pusės“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Pagrindinis takas, kuriuo iki šiol buvo kylama į Gedimino kalną, liks uždarytas dėl pietrytiniame šlaite užfiksuotų deformacijų.

Šį turistinį sezoną keltuvu į Gedimino kalną nebus galima pasikelti.

Pažeisto Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai turėtų prasidėti gegužę, po to, kai bus baigtas rengti techninis projektas ir atlikta jo ekspertizė.

Gedimino kalno teritorija lankytojams bus atvira kaip paprastai vasaros sezono metu: kasdien nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro.

Aplankyti Gedimino pilies bokštą ir nuo apžvalgos aikštelės pamatyti Vilniaus miesto panoramą lankytojai kviečiami kasdien nuo 10 iki 21 val.

Bilieto kaina – 5 eurai, kaina su nuolaida (moksleiviams, studentams, senjorams) – 2 eurai.


Gedimino kalno tvarkybos darbų eiga pristatyta geologų seminare

2017-04-28

Balandžio 26 d. vykusiame seminare „Lietuvos geologija rytoj“ buvo pristatyti penki pranešimai aktualiomis temomis, dvi iš jų – geoterminių gręžinių panaudojimas ir Gedimino kalno tvarkybos darbai – sulaukė didžiausio susirinkusiųjų dėmesio.

Gedimino kalno tvarkybos darbų projekto vadovas Rimas Grigas ir Gedimino kalno tvarkybos darbų vykdymo vadovas Algimantas Šiukšta seminaro dalyvius supažindino su Gedimino kalno tvarkybos darbais, aptarė kalno būklę ir perspektyvas.

Vykdomi archeologiniai žvalgomieji tyrimai

2017-04-06

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite archeologų grupė atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Juos numatoma atlikti iki balandžio mėnesio antrosios pusės. Planuojama ištirti vieną 2×3 m dydžio šurfą.

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai reikalingi Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektui parengti.

2017 m. I k. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai

2017-03-30

Šių metu vasario mėnesio pabaigoje buvo pašalinta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito viršutinės dalies avarinė būklė: šiaurės vakarų šlaite esantys rostverkai (gelžbetoninės sijos) lynais ir grandinėmis buvo pritvirtinti prie atraminio poliaus, įrengto Gedimino kalno aikštelėje.

Šiandien jau yra parengti ir suderinti viso šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektiniai pasiūlymai. Juose yra numatytos tvarkomos Gedimino kalno teritorijos dalys, iš viso jų yra trys:

1) Gedimino kalno aikštelė,

2) šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas,

3) Gedimino kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus.

Šiose trijose dalyse pagal tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus yra numatyti inžineriniai techniniai sprendimai, atitinkamai kiekvienai daliai:

1) Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių,

2) stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga,

3) Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Kovo 22 d. įvairių sričių specialistai buvo pakviesti į Lietuvos nacionalinį muziejų. Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Darbų projekto eigos pristatymas surengtas ir žiniasklaidos atstovams.

Iki balandžio mėnesio pabaigos turėtų būti baigtas rengti tvarkybos darbų projektas ir detalizuoti projektinių pasiūlymų sprendiniai. Darbus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite planuojama pradėti gegužės mėnesį, išdžiūvus gruntui ir turint tvarkybos darbų projektą.

Darbai yra finansuojami Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis.

Projektuotojas J. Mendelevičius: mitų apie Gedimino kalną yra daugiau, nei maniau

2017-03-30

„Perskaitęs blogerio Rabinovičiaus (Ričardo Savukyno) straipsnį „Realios Gedimino pilies kalno griuvimo priežastys“ supratau, kad mitų šia tema yra daugiau, nei maniau. O kai valdžios vyrai pradėjo cituoti šį straipsnį kaip „neginčijamą tiesą“, suvokiau, kad negaliu tylėti“, – sako ilgametis Gedimino kalno ir jo prieigų tyrėjas ir projektuotojas Jakovas Mendelevičius.

Norėdamas suteikti aiškumo, J. Mendelevičius apžvelgia kelias temas, kurios pastaruoju metu bene labiausiai apaugo gandais.

Pasak projektuotojo, didelė dalis žmonių vis dar niekaip nesusitaiko su medžių iškirtimu, tačiau tai, pasak J. Mendelevičiaus, padaryta ne per vieną dieną ir tikslingai: „Krūmai ir medžiai nuo Gedimino kalno pradėti šalinti dar 1982–1983 metais“. Tuo metu pašalinta apie 80 procentų (iš viso skaičiaus) dendrologo pažymėtų krūmų ir medžių, palikti tik sveiki gyvybingi. Vėliau medžiai buvo šalinami keliais etapais nuo 2011 metų, kol 2013 m. jų visai neliko.“

J. Mendelevičius yra įsitikinęs – medžių šalinimas buvo būtina metodinė ir technologinė priemonė: „Kriterijai gražu–negražu čia netinka. Piliakalnis turi būti „plikas“ nepriklausomai nuo to, ar ant jo išliko statinių, ar tik jų griuvėsiai. Tai aksioma. Kaip žmogus, dirbęs su piliakalniais, galiu tvirtai teigti: apžėlęs piliakalnis yra pasmerktas. Sovietmečiu uždraudus ganyti piliakalniuose gyvulius, jie greitai apaugdavo šabakštynais, dingdavo veja, nuolatos atsirasdavo nuošliaužų. Nuošliaužų Gedimino kalne fiksuota ir apie 1990 metus.“

Norint suprasti, kaip ant Gedimino kalno atsirado medžiai, J. Mendelevičius siūlo atverti istorijos puslapius.

„Medžiai ant Gedimino kalno pradėjo augti XIX a. pirmoje pusėje įrengus tvirtovę ir vėliau XIX a. antroje pusėje įrenginėjant Kalnų parką. Joks apželdinimas neprilaikys šlaito, kai jo atsargos koeficientas yra mažesnis nei vienetas. Mūsų atveju šis koeficientas yra 0,5–0,8. Apskritai Gedimino kalno ekosistemai medžiai nėra būdingi“, – pasakojo J. Mendelevičius.

Ant Gedimino kalno šlaitų daugiausia augo 1955 m. sodinti klevai, kurių didžioji dalis turėjo išpuvusias šerdis, kiti buvo jau pasenę, pavojingai pasvirę, kai kurių kelmų šaknys buvo iškėlusios velėną. Ant kalno augo ir dalis sveikų savaiminių medžių, bet, J. Mendelevičiaus tvirtinimu, tokių medžių šaknys nėra gilios, siekia tik 1,5 metro. Jos lieka paviršiniame sluoksnyje ir negali susirišti su pagrindu.

Komentuodamas situaciją dėl atraminės sienos, juosiančios šiaurinę (taip pat ir vakarinę) Gedimino kalno pusę, projektuotojas teigia, kad ji buvo pastatyta dar XVI a. tam, kad atvertų plotą papėdėje, kur stovėjo Šv. Onos-Barbaros bažnyčia ir kiti statiniai.

Daugeliui teko girdėti ir apie po Gedimino kalnu esančius, nacių 1944 m. iškastus tunelius. Jie yra daugiau nei 25 metrų gylyje. Vieno iš jų ilgis siekė 88 metrus, kito – 79 metrus.

„Čia noriu paaiškinti, kad tuneliai sovietmečiu buvo užkasti ne dėl kalno šlaitų slinkimo, o dėl saugumo reikalavimų, kad neužverstų į juos bandančių patekti smalsuolių“, – pasakojo J. Mendelevičius.

Nuo 1980 metų prie Gedimino kalno tvirtinimo darbų dirbantis projektuotojas teigia, kad dabartinė Gedimino kalno aikštelė yra išplėsta iki apytikriai pirminio jos buvusio vaizdo.

1982–1983 m., kai tuometinės LTSR valdžios buvo užsakytas Gedimino kalno sutvarkymo projektas ir buvo nutarta atstatyti gynybinę sieną, paaiškėjo, kad siena „kabo ore“. Ją suprojektavome ir pastatėme ant dviejų eilių polinių pamatų (rostverkų), atremtų į natūralų gruntą, ir užpylėme dešimtimis tūkstančių kubinių metrų atvežtinio grunto, kuris buvo pilamas iš viršaus ant paruošto pagrindo, tvirtinant jį gelžbetoniniu koriu ant vandeniui laidžios skaldos grunto, velėnuojant. Užpylimui panaudotas priesmėlio gruntas. Manyta, kad jis geriausiai tinka šlaitams tvirtinti. Jau projekte buvo nurodyta, kad piltinis gruntas gali būti nestabilus ir reikės vykdyti einamuosius šlaito tvirtinimo darbus“, – sakė J. Mendelevičius.

Projektuotojas pripažįsta, kad gelžbetoninių juostų (rostverkų) įrengimas buvo klaida, mat labai greitai virš jų atsirado įtrūkimų, dėl kurių ėmė formuotis nuošliaužos. Darbus atliko šiuo metu jau likviduota įmonė UAB „Geostatyba“.

Kalbėdamas apie šiaurinį bokštą projektuotojas teigia, kad blogerio Rabinovičiaus straipsnyje yra falsifikuojami faktai. „Turime 2014 m. nuotraukų, kur užfiksuotos nuošliaužų užuomazgos, jos ten atsiradusios dar prieš pradedant šiaurinio bokšto konservavimo darbus. Konservavimo mūras išmūrytas ne ant „snarglių“, o ant autentiškų pamatų liekanų“, – teigia J. Mendelevičius.

Projektuotojo įsitikinimu, supiltinis gruntas dar gali slinkti ir kitose kalno vietose, tad su šia problema gali tekti tvarkytis periodiškai.

Priminsime, kad Gedimino kalno sklypai – panaudos sutartimi – Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo paskirti tik 2012 m. pabaigoje, iki tol už visus darbus buvo atsakinga dabar jau likviduota Vilniaus pilių direkcija.

Gedimino kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaitų problemos aptartos Kultūros ministerijoje

2017-03-28

Kovo 28 d. Kultūros ministerijoje įvyko Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, specialistų ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingo viceministro Renaldo Augustinavičiaus susitikimas, kurio metu buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga bei aptartos pietrytinio šlaito stabilizavimo ir sutvarkymo problemos.

Projekto vadovas apie Gedimino kalno tvarkybą: taikysime sertifikuotą ir šiuolaikišką sprendimą

2017-03-27

„Praeitais metais atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Dabar bus stengiamasi padaryti taip, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens“, – duodamas interviu sakė Gedimino kalno šiaurės vakarų pusės tvarkybos darbų projekto vadovas architektas Rimas Grigas. Jo teigimu, pagrindinis darbų tikslas – suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti pagrindu augaliniam sluoksniui.

Kokius darbus planuojate atlikti artimiausiu metu?

Šiuo metu bus tvarkoma šiaurinė kalno pusė, dabar ruošiamas tvarkybos darbų projektas, balandžio mėnesį jis turėtų būti parengtas ir gegužės mėnesį jau galėtų prasidėti darbai.

Visų pirma bus nuimamas sugadinto šlaito gruntas, užpilamas naujas gruntas, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos ir žvyro, bus formuojamos terasos, ant jų pilamas naujas gruntas ir klojama augalinė danga, rekomenduota Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų. Šlaitas turėtų būti sutvarkytas iki rudens.

Kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas?

Tai sprendimas, kuris atkartoja metodikas, kurios buvo taikomos tvarkant Lietuvos piliakalnius: neinvaziniai metodai, be jokių betonų. Viskas sutvirtinama grunto danga. Skirtumas tas, kad dabar taikoma sistema yra šiuolaikiškas sertifikuotas sprendimas, jau naudotas Lietuvoje ir užsienyje. Duodamos ir tam tikros garantijos.

Kuo skiriasi dabar slenkanti žemė nuo tos, kuri bus naujai užpilta?

Slenkanti žemė yra supiltinis gruntas. Piliakalnio viršus yra trimis metrais paaukštintas. Atlikti tyrimai parodė, kad kalno viršuje yra du–trys metrai supiltinio sluoksnio. Į kalno apačią šis sluoksnis yra vieno metro storio. Toks gruntas imlus drėgmei, jis lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Jį nuėmus ir pakeitus drenuojamuoju sluoksniu (medžiagos, kurios bus naudojamos, nebijo įšalo) viskas turėtų būti gerai.

Aptarkime techninius klausimus. Koks žemės sluoksnis bus pakeistas?

Blogasis gruntas, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, bus pašalintas ir užpiltas naujas, mūsų jau aptartas gruntas. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą, apačioje to blogo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nėra būtina. Čia jis pakankamai tvirtas, todėl nėra priežasties nukasinėti tvirtą daiktą.

Šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų. Nukasinėjama bus apie pusę to ploto. Tai, kas dabar yra nušliaužę, ir dalis kito grunto. Atšilus orams pamatysime, kokia padėtis yra su šoniniais ruožais. Iš viso galėtų būti nukasta apie 3000 kubų, bet viskas priklausys nuo situacijos.

Kokią drenažo sistemą ketinate įrengti?

Drenažas yra numatomas tose vietose, kur dabar matomos vandens iškrovos. Bus numatytas nuvedimas į lietaus vandens tinklus, bet ir pats kalno šlaitas veiks kaip drenuojamasis sluoksnis. Vanduo bus surenkamas iš dviejų vietų, kur jis išbėga: toje vietoje, kur dabar yra nuošliauža, ir apatinėje kalno dalyje, kur vanduo bus surenkamas nuo šlaito.

Kokia priežastis nulėmė dabar kalne vykstančius procesus?

Praeitais metais atlikti tyrimai parodė, kad visi dabartiniai procesai vyksta dėl vandens, kuris patenka į kalno viršutinę aikštelę. Dabar bus atliekami darbai, kurie mažintų vandens kiekį, kad į kalno giluminius sluoksnius patektų kuo mažiau vandens.

Kokią įtaką kalnui padarė tai, kad buvo iškirsti medžiai?

Medžiai pradėti retinti gana seniai, nuo 1980 metų. Negalima teigti, kad viskas nušliuožė dėl to, kad nukirtom medžius. Tai sudėtingesni dalykai. Visgi tai yra piliakalnis. Įsivaizduokite dabar Kernavę: kaip ji atrodytų apsodinta medžiais? Turi susiformuoti tvirta žolinė danga, ji stabilizuoja šlaitą ir procesai susitvarko.

Kaip manote, ar sutvarkius kalną jį reikės apsodinti medžiais?

Netikslinga to daryti. Medžiai turi savo trūkumų. Pirmiausia medžių šaknys ardo giluminius kalno sluoksnius. Esant blogoms oro sąlygoms, didelis vėjas gali juos išversti. Be to, medžiai išgarina drėgmę. Gal šiek tiek balanso ir suteikia, bet pasižiūrėkite, kiek Lietuvoje yra piliakalnių, ant kurių nėra medžių, ir nėra jokių problemų.

Kaip manote, ar projektui įgyvendinti užteks 800 tūkst. eurų?

Projektas dar rengiamas ir sąmata dar tik pradėta skaičiuoti. Užbaigus projektą bus sudaryta sąmata. Lietuvoje dabar yra tokia ydinga praktika: iš pradžių „sugalvoja“ pinigus, tada vykdo darbus. Vis dėlto turi būti atvirkščiai.

 

 

Projektą kartu su vadovu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė, o darbų apimčiai ir pasirinktam tvarkybos būdui praėjusią savaitę iš esmės pritarė Kultūros paveldo departamento, Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos archeologų draugijos, UAB Projektavimo ir restauravimo institutas, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, UAB „GPS partneris“, UAB „Expertum“, UAB „Grota“, UAB „Hidroterra“, UAB „Senamiesčio projektai“, UAB „ViaCon Baltic“, VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras atstovai, taip pat inžinierius geologas Kazimieras Monstvilas, inžinierius geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, architektas Ričardas Stulpinas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos garbės pirmininkas Algirdas Vapšys.

 
 

Pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga

2017-03-24

Kovo 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje žurnalistams buvo pristatyta Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto rengimo eiga. Projekto rengimui vadovauja architektas Rimas Grigas.

Pasak jo, pagrindinis projekto tikslas yra suformuoti šlaitą, kuris nebijotų įšalo, drenuotų gruntinį vandenį ir galėtų būti kaip pagrindas augaliniam sluoksniui.

„Visų pirma būtų šalinamas nestabilus ir nieko nelaikantis paviršinis gruntas: užpilamas karjerinio žvyro sluoksnis, tuomet naudojant tinkladėžes, pripildytas skaldos, formuojamas šlaitas, ant jų užpilamas naujas grunto sluoksnis ir uždengiama velėna.“ Augaliniam sluoksniui (kalno velėnai) būtų naudojami nendriniai eraičinai. Toks augalinis sluoksnis turėtų stabilizuoti kalną ir neleisti vandeniui į jį patekti, nes šio augalo šaknys į žemę skverbiasi iki 70 cm.

Pagrindinius šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus planuojama baigti šių metų rudenį. Velėną įrengti – 2018 m. pavasarį.

Šlaitų stabilizavimo projektiniai sprendiniai yra išbandyti ir sertifikuoti kitose pasaulio šalyse, taip pat naudojami ir Lietuvoje.

Spaudos konferencijoje muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigė, jog tekusi darbų našta yra didžiulė ir muziejus tvarko iki 2010 m. ant Gedimino kalno padarytų darbų pasekmes.

Humanitarinių mokslų daktarė Birutė Rūta Vitkauskienė, šiuo metu rengianti išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, apžvelgė Gedimino kalno šlaitų kaitą. Mokslininkė teigė, jog nuolatinės ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos kyla dėl pagrindinių trijų veiksnių – kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių, nuolatinės žmogaus veiklos kalne: „Nepaisant daugybės tyrimų ir specialistų išvadų, kalno šlaitai XX a. 6–9 dešimtmetyje buvo iš esmės tvarkomi tik vienu būdu – užpilant žemes.“

Darbų organizatoriai ir projekto vadovas su specialistais patikino, jog šį kartą yra įgyvendinamas kompleksinis problemos sprendimo būdas, kuris sutvarkius šiaurės vakarų nuošliaužą galėtų tapti gerąja patirtimi tvarkant kitus Gedimino kalno šlaitus.

Pristatyti projektiniai sprendiniai rodo, jog pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. „Praktika naudoti invazines priemones ir skverbtis į kalno struktūrą iki šiol nepasiteisindavo, todėl šį kartą jos nebus naudojamos“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.

Projektiniai pasiūlymai dar šios savaitės pradžioje buvo pristatyti gausiam būriui specialistų. Susirinkimo metu projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvavusius specialistus supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta pasirinktam šiaurės vakarų šlaito tvarkybos būdui.

„Parengtas tvarkybos darbų projektas bus derinamas nustatyta tvarka, gaunami reikiami leidimai ir vykdomi tvarkybos darbai“, – trumpai tolimesnę darbų eigą reziumavo Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Aukštutinės pilies šlaitų kaitos istorijos vaizdinę medžiagą galima rasti muziejaus interneto puslapyje adresu www.lnm.lt. Artimiausiu metu joje atsiras konferencijos įrašas ir išsamesnė projekto eigos pristatymo vaizdinė medžiaga. Interneto svetainė bus periodiškai pildoma muziejaus specialistų parengta įvairia medžiaga, susijusia su Gedimino kalnu, o visuomenė artimiausiu metu bus pakviesta į papildomą specialią tradicinių Ketvirtadienio kultūros vakarų paskaitą apie Gedimino kalno istoriją, kurioje dalyvaus muziejaus istorikai ir archeologai.

Kviečiame susipažinti su Birutės Rūtos Vitkauskienės parengtu pristatymu, kuriame iš istorinės perspektyvos apžvelgiama nuolatinė Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaita. Vaizdinę medžiagą galima rasti čia: 

Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaitos istorija

 
 

Specialistai pakviesti susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga

2017-03-22

Kovo 22 d. į Lietuvos nacionalinį muziejų buvo sukviesti specialistai susipažinti su Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto eiga. Dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Lietuvos geologijos tarnybos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos archeologų draugijos, UAB „Projektavimo ir Restauravimo institutas“, UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“, UAB „GPS partneris“, UAB „Expertum“, UAB „Grota“, UAB „Hidroterra“, UAB „Senamiesčio projektai“, UAB „ViaCon Baltic“, VŠĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ atstovai, taip pat inžinierius-geologas Kazimieras Monstvilas, inžinierius-geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, architektas Ričardas Stulpinas, Lietuvos inžinierių sąjungos garbės pirmininkas Algirdas Vapšys.

Projekto vadovas ir darbo grupės atstovai (architektai, geotechnikai, geologai, hidrotechnikai, konstruktoriai, archeologai) dalyvaujančius supažindino su atliktų tyrimų išvadomis ir numatomais šiaurės vakarų šlaito stabilizavimo projektiniais sprendiniais. Specialistų pasisakymais iš esmės buvo pritarta darbų apimčiai ir šiaurės vakarų šlaito pasirinktam tvarkybos būdui. Užbaigus projektavimą bus pradėti tvarkybos darbai, kuriuos numatoma pabaigti rudenį.

Darbo grupė aptarė pietrytinio Gedimino kalno šlaito būklę

 

Vasario 8 dieną, trečiadienį, susirinkusi kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson 2017 01 25 įsakymu sudaryta darbo grupė aptarė situaciją, susidariusią po Gedimino kalno neeilinės apžiūros, kai buvo užfiksuota Gedimino kalno pietrytiniame šlaite susiformavusi 40 kv. metrų įmirkusio augalinio sluoksnio nuošliauža.

Darbo grupė sutarė, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su Lietuvos geologijos tarnyba vykdomų apžiūrų aktai ir Lietuvos geologijos tarnybos parengiami Gedimino kalno deformacijų žemėlapiai būtų nuolat persiunčiami darbo grupės pirmininkui viceministrui Renaldui Augustinavičiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjui Dariui Daunorui, Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorei Eglei Saudargaitei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei Dianai Varnaitei ir departamento Vilniaus skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui.

Gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą nuslinkusio augalinio sluoksnio (velėnos) vieta bus sutvirtinta.

Gedimino kalno šlaitų deformacijos žemėlapis


 
 

Pietrytiniame Gedimino kalno šlaite kovo 7 d. nušliaužė įmirkusio augalinio grunto sluoksnis, apie 40 kv. metrų.

Situacijos įvertinimui kviečiama LR Kultūros ministro 2017-01-25 įsakymu sudaryta darbo grupė Gedimino kalno avarijos grėsmės pašalinimo darbų koordinavimui ir priežiūrai.

Gedimino kalno šlaitų tvarkymas

2017-03-06

Lietuvos nacionalinis muziejus kas savaitę atlieka Gedimino kalno šlaitų apžiūras ir fiksuoja pastebėtus pakitimus.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai dalyvauja Gedimino kalno deformacijų apžiūrose ir savo ruožtu teikia vertinimus apie Gedimino kalno šlaito būklę, vykstančių deformacinių procesų įtaką šlaitams, analizuoja tacheometrinių šiaurinio šlaito stebėjimų (posvyrių ir poslinkių daviklių) duomenis. Geologijos tarnybos specialistai prižiūri ir inžinerinius geologinius tyrimus.

Vasario mėnesio pabaigoje Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite esantys rostverkai (gelžbetoninės sijos) buvo sutvirtinti lynais ir grandinėmis, tokiu būdu sumažinta jų avarinė grėsmė.

Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos geologijos tarnybos yra paprašęs pagal galimybę pateikti rekomendacijas šlaitų stabilizavimo laikinoms ir ilgametėms priemonėms įrengti. Gedimino kalno tvarkybos darbus organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus.

Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Sutvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą juosiantys rostverkai

2017-03-01

Paskutinėmis vasario mėnesio dienomis Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite buvo atliekami darbai, susiję su avarinės būklės betoninių rostverkų įtvirtinimu.

Šių darbų atlikimui buvo būtina pašalinti dalį laikinos apsauginės plėvelės, kuri saugojo nuošliaužą nuo kritulių. Dabar atidengto šiaurės vakarų šlaito vaizdas yra nuošliauža, įvykusi 2016 m. spalio 10 dieną.

Esant palankioms gamtos sąlygoms bus pradėti šlaitų tvarkybos darbai. Nuolatos atliekamas Gedimino šiaurinio šlaito stebėjimas. Geodeziniais ir geotechniniais sensoriais fiksuojami posvyriai ir poslinkiai. Kadangi tikimybė sulaukti naujų nuošliaužų išlieka, yra kreipiamas dėmesys į menkiausią užfiksuotą judesį.

Remiantis atliktais tyrimais buvo parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektiniai pasiūlymai.

 
 

Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai

2017-02-03

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus.

Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

„Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia, odine avalyne. Drabužiai ir avalynė – sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės – sagos, diržo sagtis, – kurios pagamintos iš neorganinių medžiagų. Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis“, – pasakoja archeologas A. Kalėjus.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.

„Du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu“, – pasakojo LNM archeologas.

Mirusiųjų mirties priežastis kol kas lieka nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta.

Rastas medalionas leido iškelti hipotezę

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose mes turime Władysławo Zahorskio piešinį, kuriame pavaizduotos tarp dviejų medžių augančios kryžiaus forma pasodintos našlaitės. Aplink krūmokšniai, o už jų Gedimino pilies bokštas. Archeologinių radinių, patvirtinančių, kad ant kalno buvo palaidota žmonių, iki šiol neturėjome. Buvo žinoma legenda apie slapta palaidotus sukilėlius ir jiems pastatytą kryžių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX a. viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX a. II pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 1915–1916 m.

Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Šiuo metu archeologiniai duomenys yra analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, atlikus tyrimus, bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 1863-1864 m. sukilimo dalyviais.

Istoriniai duomenys

1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė W. Zahorskis. Vėliau leidinyje „Przewodnik po Wilnie“ („Vadovas po Vilnių“) jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 m. šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena – su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 m. sukilėlių pavardėmis.

1940 m. birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 m. sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.

 
 

Gedimino pilies kalno šlaitų nuošliaužos ir jų tvarkymas

2016 m. spalio mėn.

2016 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis įvyko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Laikinomis priemonėmis buvo pristabdytas šlaito velėnos slinkimas. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių. Akivaizdžiai formavosi antroji nuošliauža.

Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias meteorologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus tiksliai įvardintos nuošliaužų priežastys ir pasiruošta tvarkybos darbams.

Išanalizavus Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Kalno viršuje detaliau nepaskaičiavus apkrovų buvo atstatyta gynybinė siena, iškeltas griuvėsių mūro siluetas, akmenimis išgrįsta aikštelė. Pernelyg didelės apkrovos sąlygojo 2000 m. pradėtą įrenginėti dviejų betono juostų žiedą (rostverką), turėjusį apjuosti gynybinę sieną. Darbai buvo tik pradėti, detalios dokumentacijos rasti nepavyko.

Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai: vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio ir Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį, be abejonės, paskatino įgriuvas karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtiniais poliais ar inkarais, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus.

Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėnesio nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža „ištraukusi“ gręžtinius betono polius ir sutvirtinimus.

Pakartotinai įvykusi nuošliauža ir tyrimai patvirtino esmines nuošliaužos priežastis – hidrologinė situacija ir slenkančios betono juostos (rostverkas).

1995-2010 m. darbus tvarkant Gedimino kalno piliakalnį vykdė Vilniaus pilių direkcija. Visi darbai turėjo būti derinami rezervato direkcijoje.

2010 m. Muziejui kaip statinių ant kalno valdytojui buvo pavesti piliakalnio tvarkybos darbai. 2010-2013 m. palaipsniui buvo pašalinti medžiai, užpiltos įgriuvos, užbaigti piliakalnio aptvėrimo darbai pradėti dar 1987 m., restauruotas Gedimino pilies bokštas.

Visi darbai buvo derinami su rezervato direkcija.

Iškirsti medžius buvo būtina Gedimino kalno sustiprinimui. Mano ir kolegų iš Lietuvos geologijos tarnybos stebėjimų duomenimis, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose jau buvo tapę veiksniais, judinančiais ir ardančiais šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Medžiai ant stačių šlaitų didino šlaitų tiesioginę apkrovą, judino juos vėjuotu oru (dinaminė apkrova).

Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu (prisiminkime 2004 m. kovo mėnesio ir 2008 m. kovo mėnesio nuošliaužas).

Pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas. Likusios medžių šaknys ir kelmai natūraliai sunyks virsdami dirvožemiu. Medžių pašalinimas buvo būtina sąlyga norint tiksliai išmatuoti šlaitų stabilumą ir įdiegti tinkamas priemones šlaitų sustiprinimui, nes tokioms priemonėms medžiai paprasčiausiai trukdytų.

Piliakalniai visada buvo ir turi būti neapaugę medžiais. Iškirtus medžius atsiskleidė Gedimino kalno geomorfologinis grožis ir unikalumas. Tai įstabus gamtos– termoerozijos, erozijos, gravitacinių procesų– ir žmogaus kūrinys.Dr. Jonas Satkūnas, inžinierius geologas-hidrogeologas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

Nupirkus projektavimo ir tvarkybos darbus šiuo metu vyksta projektavimo darbai.

 
 

Dėl medžių nuo Gedimino kalno pašalinimo

Gedimino kalno šlaitams medžių keliamas pavojus fiksuotas 2004 ir 2008 metais. Tuomet rytiniame Gedimino kalno šlaite Vilniaus pilių valstybinio rezervato direkcija užfiksavo nuošliaužas, kurios įvyko kartu su medžių išvartomis. Deja, esminių šlaito tvirtinimo priemonių už tai anuomet atsakinga Vilniaus pilių direkcija nesiėmė.

2011 metų liepos mėnesį UAB Projektavimo ir restauravimo institutas parengė Gedimino kalno teritorijos (šlaitų, takų, laiptų, medžių) tvarkybos darbų projektą. Nustatyta tvarka projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Pagal UAB „Projektų ekspertizė“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliktos bendrosios ekspertizės išvadas buvo gautas leidimas tvarkybos darbams atlikti. Medžių kirtimui buvo gauti leidimai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio.

Buvo fiksuota, kad didžioji dalis ant Gedimino kalno augančių medžių yra pavojingai pasvirę, nemažai jų su kelmo drevėmis, medžių šaknys iškilusios virš žemės, dalis pasvirusių medžių auga statmenai šlaitui, kai kurios kelmų šaknys iškėlusios velėną, o klevų šerdys išpuvusios.

Medžių kirtimui pritarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (nurodyta, kad medžiai yra viena iš šlaitų ardymo ir nuošliaužų formavimosi priežasčių, taip pat puvinio pažeisti ir pasvirę medžiai kelia grėsmę muziejaus lankytojams, pripažinta, jog seni medžiai su silpna šaknų sistema, esant didesniam vėjui, dar labiau išjudina šlaitus). Kultūros paveldo departamento rašte teigta, kad „prašomi pašalinti želdiniai semantiškai nėra susiję su Aukštutine pilimi bei šlaituose trukdo formuotis tankiai žolinei dangai, todėl kyla grėsmė susidaryti erozijos židiniams, nuošliaužoms“. Kultūros paveldo departamentas taip pat pripažino, kad „Gedimino kalno želdiniai yra vertingąsias savybes žalojantis faktorius, o ne funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai su nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, Vilniaus piliaviete, susiję elementai“.

Daug problemų kėlė ne tik medžių šaknys, bet ir klevų lapai, kurie dengė vienas kitą kaip čerpės ir nepraleido nei šviesos, nei drėgmės. Po klevais nesiformavo velėna, buvo pastebimi erozijos židiniai.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno teigimu, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose judino ir ardė šlaitus: „Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu. Todėl pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas.“

Medžiai trim etapais nuo Gedimino kalno šlaitų šalinti nuo 2011 iki 2013 metų.

Tais pačiais metais Kultūros paveldo departamentas už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies priežiūros darbus apdovanojo Lietuvos nacionalinį muziejų archeologijos paveldo išsaugojimo didžiuoju prizu.

Kviečiame susipažinti su humanitarinių mokslų daktarės Birutės Rūtos Vitkauskienės, šiuo metu rengiančios išsamią istorinę monografiją apie Vilniaus Aukštutinę pilį ir kalną, parengtu pristatymu, kuriame apžvelgiama nuolatinė Aukštutinės pilies kalno šlaitų kaita ir periodiškai atsinaujinančios nuošliaužos. Istoriniai duomenys parodo, jog jos iš esmės kyla dėl trijų pagrindinių veiksnių – kalno nestabilaus paviršinio supiltinio grunto sluoksnio, kritulių ir nuolatinės žmogaus veiklos kalne.

 
 

Išsamesnė 6–9 dešimtmečio tvarkybos darbų, tiesiogiai susijusių su dabartine Gedimino pilies kalno padėtimi, apžvalga šiuo metu yra renkama, analizuojama ir bus paskelbta artimiausiu metu.

Home buttonAtgal