Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui: Vilnius, 2006 = International Numismatic Conference Marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania: Vilnius, 2006 = Международная нумизматическая конференция, посвященная 150-летию Национального музея Литвы: Вильнюс, 2006. Vilnius, 2010. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 22, 380 p., straipsniai anglų, lenkų, lietuvių, rusų k., ISBN 978-609-8039-03-0.

Konferencija vyko 2006 m. balandžio 26–28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (plačiau žr. čia). Iš 48 perskaitytų pranešimų leidinyje publikuojami 37 tyrinėtojų iš Baltarusijos (Gardinas, Minskas, Vitebskas), Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Balstogė, Krokuva, Poznanė, Varšuva), Lietuvos (Kaunas, Trakai, Vilnius), Rusijos (Maskva, Tverė), Slovakijos (Bratislava), Ukrainos (Chmelnyckis, Kijevas, Lvovas) straipsniai, parengti pranešimų pagrindu.

Straipsniuose nagrinėjama Senienų muziejaus, įkurto 1855 m. Vilniuje ir lankytojams duris atvėrusio 1856 m., numizmatikos rinkinio raida, jo kontekstas numizmatikos pasaulyje – kitų šalių (Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos) numizmatikos rinkinių istorijoje; supažindinama su lituanistinės numizmatikos eksponatais, saugomais Latvijos, Lenkijos, Rusijos muziejuose; tęsiami vyraujančios Lietuvos numizmatikoje temos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos tyrimai; analizuojama pinigų apyvarta istorinėje Lietuvoje XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Leidinyje santraukos užsienio kalbomis nepateikiamos, turint omenyje pranešimų tezes lietuvių, anglų, rusų kalbomis, išleistas darbui konferencijoje 2006 m. (Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės. Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d. = International Numismatic Conference Marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania. Lecture summaries. Vilnius, April 26–28, 2006 = Международная нумизматическая конференция, посвященная 150-летию Национального музея Литвы: Вильнюс, 26–28 апреля 2006 г., Vilnius, 2006. 54 tezės, 238 p., lietuvių, anglų, rusų k., ISBN 9955-415-55-X).

Kazys Varnelis. Vilnius, 2009. 240 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-94-7.

Kazys Varnelis (g. 1917) – lietuvių išeivijos dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, tarptautinį pripažinimą pelnęs XX a. 7–8 dešimtmetyje. Gyvendamas Čikagoje Kazys Varnelis suformavo originalų kūrybos stilių, jungiantį konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementus. Netikėti tradicijos ir modernumo deriniai dailininko kūryboje liudija neblėstančią lietuvių liaudies dailės ir Kauno meno mokyklos įtaką, savitos meninės mąstysenos pokyčiuose juntami prasmingi studijų Vienos dailės akademijoje atspindžiai, darbo Čikagos meno koledže ir dalyvavimo prestižinėse parodose patirtis.

Atkūrus nepriklausomybę, 1998 m. Kazys ir Gabrielė Varneliai grįžo į tėvynę ir gausią lituanistinių bei meno vertybių kolekciją, kurioje per 300 paties dailininko kūrinių, dovanojo Lietuvai. 2003 m. šiai kolekcijai suteiktas nacionalinis statusas, Kazio Varnelio muziejus tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu.

Maslauskaitė S. Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI – XVIII a. Vilnius, 2010. 300 p., lietuvių k., ISBN 978-609-8039-01-6.

Pasakojama šv. Kazimiero atvaizdo istorija apima laikotarpį nuo šventumu pagarsėjusio karalaičio kanonizacijos proceso pradžios 1520 m. iki XVIII a. pabaigos. Siekiama parodyti, kaip pamaldumas šv. Kazimierui įgauna matomą pavidalą, atskleisti jo atvaizdų genezę, ikonografijos įvairovę, atributų simbolinę ir teologinę prasmę. Savo ruožtu šventojo atvaizdai ir tekstai apie jį parodo, kaip konkrečioje epochoje į jį buvo žvelgiama ir kokią vietą jis užėmė tikinčiojo gyvenime. Po karalaičio Kazimiero mirties 1484 m. ėmęs sklisti šventumo garsas pirmiausia liudijo šventojo kaip valstybės ir tikėjimo gynėjo statusą. XVI – XVII a. Katalikų bažnyčios vykdytos reformos skatino valstybės globėjo kultą – pelnęs „nekruvinojo kankinio“ titulą, jis tapo sektinu pavyzdžiu šventumo siekiantiems pasaulietiniams ir dvasiniams vadovams. Šv. Kazimieras pirmiausia suvokiamas kaip Lietuvos ir Lenkijos globėjas, jo ikonografija paremta gyvenimo ir šventumo istorijos pasakojimu, todėl vaizdas ir pasakojimas yra tarsi dvi kolonos, ant kurių laikosi ir šios istorijos arka.

Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos. Vilnius, 2010. 140 p., lietuvių k., ISBN 978-609-8039-02-3.

Fotografijų ir dokumentų rinkinys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui. Kelias į laisvę fiksuotas žinomų Lietuvos fotografų nuotraukose, istoriniai dokumentai liudija svarbiausius atkurtos nepriklausomos valstybės įvykius. Knygoje pateikiama 1987–2009 m. svarbiausių įvykių chronologija.

Kuršiai. Genties kultūra laidosenos duomenimis. Katalogas. Vilnius, 2009. 462 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 978-608-8039-00-9.

Kuršiai – viena iš baltų genčių, susiformavusių apie VI a. dabar yra dviejų valstybių teritorijoje: šiaurvakarinės Lietuvos dalyje ir Latvijos Kuršo pusiasalio vakarinėje dalyje. Kataloge parodyta genties kultūra kapų įkapių komplektais, lobiais – aukomis, apeiginiais dirbiniais ir kasdienės buities reliktais iš piliakalnių bei gyvenviečių.

Katalogui sudaryti 4 topografiniai kapinynų žemėlapiai, aprašyta 101 žinomas kuršių laidojimo paminklas Lietuvoje ir Latvijoje. Kataloge pateikti 166 kapų laidosenos aprašai, 49 kapų tyrinėjimų brėžiniai. Viso šiame kataloge įtraukta 2390 eksponatų. Katalogas iliustruotas 175 spalvotomis kapų įkapių nuotraukomis, 77 nespalvotomis archeologijos paminklų ir tyrinėjimų vaizdų nuotraukomis.

Tai trečioji knyga iš baltų genčių archeologijos ciklo. Ji prieinama ir aktuali plačiam skaitytojų ratui ne tik Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir plačiau Europoje. Kataloge pateiktų archeologinių radinių didžioji dalis skelbiama pirmą kartą. Kuršių gentis iki šiol nėra susilaukusi atskiro leidinio jos istorijai bei kultūrai nušviesti.

Senoji Lietuva. Vilnius, 2009. 288 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-97-8.

Katalogas Senoji Lietuva skirtas tam, kad Lietuvoje plačiau būtų supažindinama su Rusų geografinės draugijos medžiaga ir kad ji būtų naudojama moksliniuose tyrinėjimuose. Leidinyje publikuojamas Rusijos valstybinio etnografijos muziejaus lituanistinės medžiagos rinkinys, E. Volterio ir A. Seršputovsko kolekcijos, bei 1867 m. Maskvoje vykusios pirmosios etnografinės parodos medžiaga. Ši medžiaga – svarbi informacija apie etninius, socialinius, buitinius, kultūrinius reiškinius ne tik etnografams, bet ir lietuvių kalbos, istorijos, kultūros tyrinėtojams.

Kataloge Senoji Lietuva publikuojama per pustrečio šimto nuotraukų, iliustruojančių lietuvių etninės kultūros pristatymą Rusijos etnografijos muziejaus rengiamose parodose Rusijoje ir pasaulyje ir papildančių išsamius muziejaus darbuotojų straipsnius apie lietuviškų kolekcijų formavimo istoriją. Straipsniuose apžvelgiama viso lietuviškojo rinkinio istorija ir lietuvių liaudies kultūros pristatymas Pirmojoje Rusijos etnografijos parodoje, atskirai supažindinama su lietuviškų muzikos instrumentų, juostų, ikonografijos, iliustracijų, knygų fondais ir archyvu, pateikiama lituanistinių leidinių bibliografija. Skyriuje „Rinkėjai ir tyrinėtojai“ supažindinama su lituanistines kolekcijas formavusių asmenų gyvenimu ir veikla.

Dr. Jonas Basanavičius 1851–1927. Vilnius, 2009. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 11, 224 p., lietuvių k., ISSN 1392-892; ISBN 978-9955-415-28-2.

Šiame pakartotinai išleistame leidinyje pateikiami Lietuvos nacionalinės valstybės kūrėjo, mokslininko, gydytojo dr. Jono Basanavičiaus 150-osioms gimimo metinėms skirtoje konferencijoje skaityti pranešimai, iliustruoti gausia dokumentine medžiaga. Leidinyje aprėpiama visapusiška Basanavičiaus asmenybė, šiandien mums simbolizuojanti XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių tautinį sąjūdį, kurį vainikavo 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Leidinys iliustruotas fotografijomis ir dokumentais, atspindinčiais įvairiapusę dr. Jono Basanavičiaus veiklą.

Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje. Vilnius, 2009. 560 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-91-6.

Karalaitis Kazimieras (1458–1484), Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju, popiežiaus Urbono VIII 1636 m. buvo paskelbtas Lietuvos Globėju, o Pijaus XII 1948 m. – viso pasaulio lietuvių jaunimo Globėju. Tvarios, ilgametės pamaldumo ir pilietinio sureikšminimo tradicijos dėka šv. Kazimiero atvaizdai, įvairūs kiti regimieji religinio tikėjimo bei istorinės atminties ženklai sudaro ypatingos svarbos kultūrinį sluoksnį.

Leidiniu siekiama atskleisti Lietuvos Globėjo gerbimo tradiciją ir atvaizdo plėtotę nuo XVI a. iki mūsų dienų. Atvaizdu, kaip ir bažnyčios titulu ar žmogaus krikšto vardu, reiškiasi pamaldumas šventajam, skirtingose epochose ir bendruomenėse įgyjantis įvairias formas. Knygoje labiausiai norėta išryškinti pamaldumo šv. Kazimierui istorinę sklaidą, šventojo gerbimo pavidalų ir atvaizdo raiškos tendencijų pjūvį. Todėl įvairi ir gausi medžiaga buvo suskirstyta ne pagal dailės žanrus ar ikonografinius tipus, o pagal laikotarpius, kurie atitinka Lietuvos Globėjo gerbimo tradicijos pokyčius, yra neatsiejami nuo mūsų krašto praeities ir dabarties realijų. Leidinį sudaro penkios dalys, kai kurios iš jų suskirstytos į potemes, detalizuojančias šventojo gerbimo ir atvaizdo sampratas.

Старая Литва. Вильнюс, 2009. 308 с., Русское изд., ISBN 978-9955-415-98-5.

Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Rusijos etnografijos muziejumi, surengė parodą Senoji Lietuva iš ciklo „Lituanistika užsienio šalių saugyklose“. Parodą ir Rusijos etnografijos muziejaus lietuviškąją kolekciją pristatančiame leidinyje supažindinama su šios kolekcijos dalimi – tautiniais drabužiais ir ikonografijos rinkiniu iš 1867 metų Pirmosios Rusijos imperijos tautų etnografijos parodos bei Aleksandro Seržputovskio ir Eduardo Volterio ekspedicijų.

Bukaitė V. Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas. Vilnius, 2009. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 8, 174 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 978-9955-415-71-8.

2008 metais sukako 90 metų, kai 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašius Nepriklausomybės Aktą atgimė Lietuvos valstybė. Naujųjų laikų Lietuvos valstybės kūrimo darbe aktyviai dalyvavo dvidešimt Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų. Ši knyga – pirmas išsamesnis leidinys apie vieną iš jų – kunigą Vladą Mironą (1880–1953). Kaip ir daugelio XX a. pirmoje pusėje intensyvius politinius pokyčius išgyvenusių Lietuvos žmonių, Mirono gyvenime būta daugybės įvykių, džiugių ir itin dramatiškų akimirkų. Jam teko patirti dviejų pasaulinių karų siaubą, dalyvauti atkuriant Lietuvos valstybę ir matyti jos okupaciją. 1940-aisiais apsisprendęs likti gimtajame krašte, Mironas totalitarinės santvarkos metais ne kartą buvo suimtas ir kalintas, žuvo toli nuo Lietuvos, Vladimiro kalėjime Rusijoje.

Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima. Vilnius, 2009. 424 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-93-0.

Konstancija ir Jonas Jablonskiai naujojo Lietuvos valstybingumo priešaušryje, tautos atbudimo, tautinio susivokimo laikais buvo vieni didžiųjų židinio kurstytojų, savo veikla ir darbais raiškiai prisidėję prie tautos savasties puoselėjimo. Ši gausiai iliustruota knyga – apie Konstancijos ir Jono Jablonskių šeimą, apie juos pačius ir apie jų vaikus, gimines, kai kuriuos bičiulius. Knygos pagrindą sudaro laiškai bei nuotraukos, kurios ne tik priartina praėjusio laiko veidus, bet dažnai ir pačios pasakoja savo kalba.

Jonas Jablonskis – humanitaras, kalbininkas, mokytojas – buvo viena iškiliausių lietuvių tautos asmenybių. Meilę Lietuvai ir gimtajai kalbai lyg testamentu paliko savo gyvenimu.

Lietuvos istorija atvirukuose ir fotografijose. Nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio. Algimanto Miškinio kolekcija. Vilnius, 2009. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 21, 276 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-892; ISBN 978-9955-415-90-9.

Kataloge yra 1207 mažosios ikonografijos vienetai: atvirukai, fotoatvirukai ir originalios nuotraukos. Beveik visa ši medžiaga išspausdinta ir pagaminta iki XX a. vidurio. Visa vaizdinė medžiaga suskirstyta į 3 dalis: 1) nuo seniausių laikų iki XVIII a. pabaigos (LDK ir Lenkijos valstybės žlugimo), 2) nuo XVIII a. pabaigos iki 1918 m. (nepriklausomybės atkūrimo), 3) nuo 1918 m. iki XX a. vidurio.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VIII tomas. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 20, 424 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 978-9955-415-89-3 (8 tomas); ISBN 978-9955-415-11-4 (bendras).

Aštuntasis tomas skiriamas Lietuvos kariuomenės 90-mečiui. Alfabetine tvarka (T–Ž) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Daugiau kaip 110 biografijų, spausdinamų šame tome, papildytos ir patikslintos pagal NKVD, MGB, KGB surašytus suėmimo, tardymo protokolus, teismų ar ypatingojo pasitarimo nuosprendžius ir kitus šių bylų dokumentus. Šio tomo iliustracinė medžiaga skirta Lietuvos kariuomenės sanitarijos ir veterinarijos tarnyboms ir jų karininkams.

Būčys Ž. Masonai Lietuvoje: XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia = Freemasonry in Lithuania: End of 18^th – Beginning of the 19^th century. Vilnius, 2009. 229 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978–9955–415–92–3.

Leidinyje pristatomas Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose saugomas XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Lietuvos masonų paveldas: dokumentai, ložių ženklai, ritualiniai daiktai ir kt. Katalogą papildo platūs įvadiniai tekstai, kuriuose apžvelgiama Lietuvoje veikusios brolijos organizacinė struktūra ir istorija, visuomeninė ir kultūrinė veikla. Leidinyje taip pat pateikiamas pagrindinių masoniškų simbolių žodynėlis ir išlikę Lietuvoje tuo metu veikusių ložių narių sąrašai.

Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne = The Lithuanian State Flag on the Gediminas hill. Vilnius, 2008. 94 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978–9955–415–88–6.

Gausiai iliustruotame leidinyje pateikiama Lietuvos valstybės vėliavos Aukštutinės pilies bokšte istorija nuo pirmojo iškėlimo 1919 m. sausio 1 d. iki 1988 m. spalio 7 d., kai prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui ji vėl suplevėsavo bokšte. Vilniaus aukštutinės pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava yra tapęs tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu. Tai antras pataisytas ir papildytas leidimas.

Tradicinė žemaičių skulptūra. Alkos muziejaus rinkinys. Vilnius, 2008. 566 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-86-2.

Memorialiniai paminklai su šventųjų skulptūromis ypač gausiai statyti XVIII–XIX amžiuje, laikotarpiu, kai lietuvių tauta išgyveno reikšmingus istorinius įvykius. Juos užsakydavo pavieniai žmonės, kaimai ar bendruomenės. Jie ženklino atmintinas istorines datas ar įvykius, buvo statomi siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, negandų, išprašyti iš Aukščiausiojo malonių.

Leidinys supažindina su Žemaičių muziejaus „Alka“ sukauptu tradicinės skulptūros rinkiniu, kuriame saugomi 934 eksponatai: skulptūros, bareljefai, pastatomi kryžiai, altorėliai, koplytėlės.

Braziūnienė A. Bibliofilija kaip asmenybės raiška. Kazio Varnelio biblioteka. Vilnius, 2008. 272 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-84-8.

Autorė, ištyrusi dailininko, bibliofilo ir kolekcininko Kazio Varnelio (g. 1917) asmeninę 9500 knygų biblioteką, teigia, jog bibliofilija, viena iš kultūros reiškimosi formų, grįsta ypatingu bibliofilo santykiu su knyga, išskirtiniu dėmesiu knygos kaip daikto estetinei vertei. Kaziui Varneliui bibliofilija, neatskiriamai susijusi su jo paties menine kūryba ir kolekcionavimu, yra savita asmenybės raiškos sritis. Jo biblioteka, 1998 m. iš JAV parvežta į Lietuvą, tapo įasmenintu kultūros faktu: senosios kronikos, Lietuvos spaudos paminklai išeivijoje gyvenusiam menininkui teikė galimybę priartėti prie tėvynės savasties.

Numizmatika 7–8, Metraštis 2006–2007. Vilnius, 2008. 384 p., lietuvių ir rusų k.., santr. anglų k., ISSN 1392-8570.

Šiame numeryje spausdinami Lietuvos ir Baltarusijos numizmatų straipsniai apie monetų klastojimą. Publikuojami XVII ir XX a. pinigų lobiai, rasti vykdant archeologinius tyrimus Kėdainiuose, Gedimino prospekte Vilniuje, ir Vilniaus L. Stuokos-Gucevičiaus gatvės lobio restauravimo medžiaga. Skelbiami Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi tymfai ir jų tyrimų rezultatai, pristatomi signataro Kazimiero Bizausko Lietuvos, Latvijos ir Švedijos apdovanojimai. Dvi publikacijos skirtos bonistikai: 1831 m. bono radiniui ir archyvinei informacijai apie 1938 m. Lietuvos banknotų spausdinimą. Pateikiama 2004–2005 m. Lietuvos numizmatikos bibliografija, aptariami 2005 m. Baltarusijoje ir Lenkijoje išleisti LDK monetų katalogai, kiti leidiniai. Kronikoje apžvelgiami 2006–2007 m. Lietuvos numizmatikos įvykiai: jubiliejai, parodos, konferencijos, paskaitos, stovyklos, susitikimai Lietuvoje ir užsienyje.

Pasirinkę tėviškės erdvę. Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 7, 152 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-87-9.

Laikas žmogui užkrauna tam tikrą amžiaus naštą: kūrybingai dirbti, pažangiai mąstyti, visuomeniškai reikštis. Jeigu atsiranda toks žmogus, kuris paaukoja tam savo gyvenimą, jo darbo vaisiai įkvepia amžininkus ir ainius. Toks žmogus ir buvo daktaras Vincas Kudirka, kurio vizija – tautos ir individo laisvė – tapo realiu faktu. Tai išskirtinė asmenybė – tautos atgimimo simbolis, siela ir sąžinė. Vinco Kudirkos gyvenimas – pavyzdys, ką gali aiškius tikslus užsibrėžęs ir atkakliai juos įgyvendinti siekiąs, savo darbui atsidavęs žmogus, kaip reikia aukotis vardan kitų ir Tėvynės. Knygoje pateikiama V. Kudirkos bibliografija, 1924 m. dr. J. Staugaičio pranešimas „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“, mokytojos Natalijos Manikienės prisiminimai.

Sesuo Jonė Sofija Budrytė LSSC. Mano kryžiaus kelio atkarpa. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 6, 148 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-83-1.

Atsiminimų autorė gimė 1923 m. Žutautų k., Šaukėnų vlsč., Šiaulių apskr., vidutinio ūkininko šeimoje. 1945–1950 m. studijavo istoriją ir archeologiją Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitete. 1950 m. areštuota už priklausymą ateitininkiškų nuostatų organizacijai „Aušros Vartų Marijos kolegija“ ir nuteista aštuoneriems metams griežto režimo lagerio. Sumažinus teistumą iki penkerių metų, 1955 m. paleista į laisvę. 1986–1998 m. Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos vyresnioji. Atsiminimuose atspindėta skaudi politinės kalinės patirtis kalėjime ir Sibiro lageriuose.

Numizmatika 6, Metraštis 2005. Vilnius, 2007. 392 p., lietuvių, anglų ir rusų k., santr. anglų ir lenkų k., ISSN 1392-8570.

Šiame numeryje spausdinami Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos numizmatų straipsniai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirmąsias monetas ir apie Haličo Rusios pinigų sistemos įtaką Podolės kunigaikščio Konstantino Karijotaičio monetoms. Skelbiami numizmatikos ir sfragistikos radiniai iš archeologinių tyrimų Vilniaus Rotušės aikštėje, Šiaurės miestelyje ir Joniškio rajone, Pavirčiuvėje. Tęsiamas Lietuvos muziejų rinkinių pristatymas, pateikiami 2004–2005 m. įsigyti eksponatai, glaustai apibendrinami penkerių metų duomenys. Publikuojama 2003 m. Lietuvos numizmatikos bibliografija. Aptariami numizmatikos, medalininkystės, faleristikos ir bankų istorijos leidiniai. Kronikoje apžvelgiami 2005 m. Lietuvos numizmatikos įvykiai, supažindinama su Baltijos šalių numizmatų asociacija.

Tremtis prie Manos upės. Skiriama 1948-ųjų gegužės 22-osios Didžiosios lietuvių tremties atminimui. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 19, 206 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-80-0.

1948 metų birželio ir liepos mėnesiais į Krasnojarsko kraštą atitremta tūkstančiai lietuvių, daugiausia ūkininkų, šeimų. Tai buvo masiškiausia deportacija iš Lietuvos. Knyga skiriama tremtiniams, likimo nublokštiems prie Sibiro upių – Manos, Jenisiejaus dešiniojo intako, ir Minos, Manos intako. Knygos pagrindas – fotografijos, jas papildo tremtinių prisiminimai ir trumpi Manos regiono gyvenviečių aprašymai. Dauguma publikuojamų nuotraukų – iš tremtinių asmeninių albumų, likusios – iš Lietuvos gyventojų genocido muziejaus.

Rita A. Vileišytė-Bagdonienė. Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai. Vilnius, 2008. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 5, 216 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-82-4.

Autorė yra jauniausia Jono ir Onos Vileišių duktė, gimusi Vilniuje 1920 metais. Baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją Kaune ir teisę Vilniaus universitete. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. 1951 metais atvykusi į JAV dirbo įvairius darbus, buvo bibliotekininkė Yale‘o universitete ir Newarko viešojoje bibliotekoje. Šiuo metu gyvena Southbury, CT, JAV. Atsiminimai nukelia į tarpukario Kauną, lenkų okupuotą ir karo metų Vilnių, detaliai vaizduojamas dvaro gyvenimas, jo kasdienybė ir šventės.

Bułhak J. Vaikystės metų kraštas. Vilnius, 2008. 472 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-77-0.

Žinomo fotografo Jano Bułhako (1876–1950) knygoje publikuojami du literatūriniai kūriniai: atsiminimai „Vaikystės metų kraštas“ ir aštuoniolikos novelių rinkinys „Namai“. Atsiminimai apima 1882–1886 metus, praleistus gimtajame Ostašino dvare. J. Bułhakas su meile aprašo gimtuosius namus, tėvus ir gimines, vaikiškus žaidimus, kelionių po Naugarduko apylinkes įspūdžius, svečiavimąsi kaimyniniuose dvaruose, mokymąsi namuose iki išvykimo į Vilniaus gimnaziją. Tai himnas gimtajai žemei, meilės išpažinimas tėvui ir motinai, kaimo gyvenimo apoteozė.

Autobiografinių novelių rinkinėlis – tai lyg ir spėjusių pagarsėti „Fotografo kelionių po Vilnių“ ir jo apylinkes tęsinys, tik dabar grįžtama į vaikystės šalį.

Bułhak J. Šviesos estetika. Fotografikos pagrindai. Vilnius, 2008. 248 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-76-3.

Vieno iškiliausių Vilniaus fotografų Jano Bułhako (1876–1950) fotografijos teorijos knyga, išleista 1936 metais, po metų išversta į anglų kalbą, plačiai nušviečia daugelį fotografikos ir fotografijos estetikos klausimų, kurie ir mūsų dienomis tebėra aktualūs. Tai veikiau ne vien studijų vadovėlis, bet knyga skaitymui. Fotografinėje literatūroje yra daugybė sausų, fotografijos teorijos ir technikos prikimštų vadovėlių, išblaškančių skaitytoją tūkstančiais smulkmenų, receptų ir formulių, o šią lengvu stiliumi parašytą knygą bus malonu skaityti ne tik fotografams profesionalams, bet ir visiems besidomintiems fotografija.

Ruzas V. Lietuva. 1991 metų sausis–rugsėjis. Ordinai, medaliai ir ženkleliai. Vilnius, 2008. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 16, 188 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-78-7.

Leidinyje išsamiai apibūdinami 1991 m. sausio–rugsėjo įvykiams atminti skirti apdovanojimai, atminimo medaliai ir ženkleliai. Apžvelgiami valstybiniai ir žinybiniai apdovanojimai bei ženklai, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių atminimo medaliai ir ženkleliai. Plačiai nušviečiama Sausio 13-osios atminimo medalio įsteigimo ir kūrimo istorija: konkurso organizavimas, gamybos eiga, – visus šiuos etapus atspindi vertinga archyvinė medžiaga. Atskiras skyrius skirtas Lietuvos šaulių sąjungos apdovanojimams. Katalogas baigiamas tarptautinių apdovanojimų apžvalga. Iš viso kataloge yra aprašytas 131 pasižymėjimo ir atminimo ženklas ir jų dokumentai.

Restauravimo metodika Nr. 5. Vilnius, 2007. 120 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1648-0562.

Numerio tema – muziejų vertybių prevencinis konservavimas. Be to, šiame leidinyje rašoma apie sudėtingų objektų – ir ne tik muziejaus eksponatų – restauravimą, naujų šiuolaikinių tyrimo būdų taikymą, muziejaus rinkinių analizę ir interpretavimą.

Etnografija 15–16, Metraštis 2005–2006. Vilnius, 2007. 294 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1648-4835.

Šis numeris skiriamas Lietuvos kaimo amatams – puodininkystei, kalvystei, rėtininkystei. Leidinyje plačiai pristatomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas puodžiaus žiedimo ir dekoravimo įrankių rinkinys, namų apyvokoje vartoti geležies amatininkų dirbiniai.

Giedrytė V. Margučiai. Karpiniai. Tapyba. Vilnius, 2007. 166 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 978-9955-415-70-1.

Knyga supažindina su tautodailininke Vanda Giedryte ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomu jos margučių, karpinių ir tapybos rinkiniu. V. Giedrytės taikomi marginimo būdai, spalvos ir jų deriniai bei ornamentų gausa atskleidžia margučių marginimo Lietuvoje tradicijos įvairovę.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VII tomas. Vilnius, 2007. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 18, 422 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-75-6 (7 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Septintasis tomas skiriamas Lietuvos kariuomenės karo technikos dalių karininkams. Alfabetine tvarka (S–Š) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–R) papildymai, pataisymai ir nuotraukos.

Sėliai. The Selonians: Baltų archeologijos paroda. Katalogas. Vilnius, 2007. 280 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 978-99559415-68-8.

Leidinyje pristatomi sėliai – viena iš baltų genčių, apie VI a. susiformavusi pilkapių kultūros arealo rytinėje dalyje. 1261 m. Lietuvos karaliui Mingaugui dovanojus sėlių žemes Livonijos ordinui, didesnioji genties teritorijos dalis atiteko Livonijos valstybei. Šiuo metu buvusioje Sėlos teritorijoje žinoma arti 500 sėlių archeologijos paminklų ar paskirų radimviečių, kuriose aptikta archeologinių radinių, atspindinčių sėlių materialinę kultūrą. Lietuvos nacionalinio muziejaus katalogas „Sėliai. The Selonians“ lietuvių ir anglų kalbomis skirtas supažindinti mokslo ir plačiąją visuomenę su šios baltų genties kultūros reliktais.

Waidacher F. Bendrosios muzeologijos metmenys. Vilnius, 2007. 534 p., lietuvių k., ISBN 978-9955-415-69-5.

Šioje knygoje dėstomi muzeologijos pagrindai. Veikalo tikslas – supažindinti studentus, muziejų darbuotojus ir šiaip besidominčiuosius su ištisu mokslu bei jo taikymo sritimis ir padėti susigaudyti nepaprastai įvairiame muziejininkystės pasaulyje. Muzeologija ir jos gretimos sritys yra sukaupusios beveik neaprėpiamą gausybę duomenų, todėl ši knyga gali būti tik pagalbinė priemonė ir vadovas tolesnėms savarankiškoms studijoms. Knyga apžvelgia ir svarbiausias įvairiausiuose šaltiniuose spausdintas publikacijas, kurios atspindi dabartinį mokslo lygmenį ir kurių rezultatai panaudoti šioje knygoje.

Genzelis B. The restitution of Lithuania`s statehood. Vilnius, 2007. 111 pages, English, ISBN 9955-415-66-4.

Žinomo kultūros istoriko, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro prof. Bronislovo Genzelio knyga anglų kalba apie lietuvių tautinės-valstybinės savimonės brendimą ir kelią į 1918 metų Vasario 16-ąją.

Stanisław Filibert Fleury. 1858–1915: fotografijos. Vilnius, 2007. Lietuvos fotografijos istorija – 3, 574 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-9003; ISBN 9955-415-60-6.

Knyga skirta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Vilniuje dirbusio fotografo Stanisławo Filiberto Fleury kūrybai. Knygoje fotografijos sugrupuotos pagal siužetų temas ir žanrus. Miesto ir apylinkių vaizdai pateikti laikantis jų geografijos, portretai sudėti atsižvelgiant į chronologiją pagal Fleury ateljė fotokortelių signatūras, naudotas skirtingais laikotarpiais. Knygos pabaigoje pridedamas skelbiamų Fleury darbų katalogas, kuriame pateikti išsamūs fotografijų ir stiklo negatyvų archyviniai duomenys. XIX–XX a. sandūroje Fleury buvo vienas geriausių Vilniaus vaizdų fotografų ir fotopeizažo meistras. Įdomiausius savo darbus jis sukūrė ne studijoje, bet fotografuodamas miestą, jo gatves, žmones, keliaudamas po Vilniaus apylinkes. Fleury fotografijoms išraiškingumo ir autentiškumo suteikia menininko pastebėti ir įamžinti etnografiniai siužetai, užfiksuoti tradicijų bei papročių momentai, miesto kasdienybės vaizdai, leidžiantys persikelti į praeitį ir pažinti anuometinį Vilnių.

Žemaičių muziejus ALKA. Vilnius, 2007. 238 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 9955-415-65-7.

Šis leidinys pristato Žemaičių muziejaus „Alka“ istoriją, supažindina su sukauptais eksponatais ir Telšių krašto istoriją atspindinčiais rinkiniais.

Etnografija 13–14, Metraštis 2003–2004. Vilnius, 2006. 196 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 1648-4835.

Šis Numeris skiriamas valstiečių drabužių ir interjero tekstilės priežiūrai. Aprašomi pagrindiniai procesai – skalbimas, balinimas, lyginimas, muilo virimas. Publikuojamas LNM tekstilės priežiūros priemonių (skalbimo lentų, kultuvių, kočėlų) rinkinys. Aptariami Lietuvos muziejuose saugomi marginti audiniai, aprašomi svarbesnieji etnografų ir muziejininkų gyvenimo įvykiai: ekspedicijos, leidiniai, parodos, sukaktys.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VI tomas. Vilnius, 2006. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 17, 384 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-67-1 (6 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Šeštasis tomas skiriamas Lietuvos karininkų ir jų šeimų Didžiosios tremties 65-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės kavalerijos karininkams. Alfabeto tvarka (O-R) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–N) papildymai.

ICOM Muziejų etikos kodeksas. Vilnius, 2006. 24 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-61-4.

ICOM yra tarptautinė muziejų ir muziejininkų organizacija, savo veiklą skirianti pasaulio gamtos ir kultūros esamo ir būsimo, materialaus ir nematerialaus paveldo konservavimui, tęstinumo išsaugojimui ir pristatymui visuomenei. ICOM Muziejų etikos kodeksas yra ICOM kertinis akmuo. Jis nustato svarbiausias muziejų ir muziejininkų profesinės veiklos ir elgesio normas, apibrėžia ICOM Statute muziejams priskiriamų įstaigų etiką, atspindi pagrindines tarptautinės muziejų bendruomenės priimtas nuostatas.

Etnologo Vacio Miliaus ekslibrisų kolekcija. Vilnius, 2006. 104 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-622.

Prof. Vacio Miliaus lietuviškosios ir lituanistinės kolekcijos ekslibrisai (10 900 vnt.) atspindi XX a. knygos ženklų siužetinį margumą ir raidą, stilių pokyčius, naudotų technikų kaitą ir įvairovę. Iš viso kolekcijoje figūruoja daugiau kaip 400 dailininkų pavardžių. Profesorius savo sukauptą kolekciją padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. Parengtas leidinys apie šią kolekciją skirtas Vacio Miliaus 80-mečiui paminėti.

Monetų radiniai Lietuvoje. Tarptautinei numizmatikos konferencijai skirtos parodos katalogas = Coin Finds in Lithuania. Catalogue of the Exhibition arranged in connection with the International Numismatics Conference. Vilnius, 2006. 54 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9955-415-54-1.

Tarptautinei numizmatikos konferencijai, vykusiai 2006 m. balandžio 26–28 d., skirtos parodos katalogas, kuriame supažindinama su įvairiais monetų radiniais Lietuvoje ir parodoma, kaip keitėsi skirtingais laikotarpiais monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Numizmatika 4–5, Metraštis 2003–2004. Vilnius, 2006. 496 p., lietuvių, anglų ir rusų k., ISSN 1392-8570.

Šiame numeryje spausdinami straipsniai numizmatikos, medalininkystės ir faleristikos temomis: apie pinigų reformą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a., lietuviškas monetas užsienyje, Vengrijos ir Rusijos monetas Lietuvoje, karūnavimo medaliukus Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir apie pinigų klastojimą XIX a. Skelbiami pavienių monetų ir lobių radiniai, informacija apie lobių radinius, užfiksuotus rašytiniuose šaltiniuose. Diskutuojama apie pirmąsias LDK monetas. Pateikiama informacija apie A. M. Račkaus numizmatikos biblioteką, laiškai iš numizmatų A. M. Račkaus ir Z. Duksos korespondencijos. Tęsiamas Lietuvos muziejų rinkinių pristatymas, pateikiami 2001–2003 m. įsigyti eksponatai. Aptariami naujausi numizmatikos, bonistikos ir faleristikos leidiniai, skelbiama 2001–2002 m. Lietuvos numizmatikos bibliografija. Kronikoje apžvelgiami 2003–2004 m. Lietuvos numizmatikos įvykiai.

Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės. Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d. = International Numismatic Conference, marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania. Lecture summaries. Vilnius, 2006. 238 p., lietuvių, anglų ir rusų k., ISBN 9955-415-55-X.

Leidinyje pateikiamos Tarptautinės numizmatikos konferencijos 54 pranešimų tezės lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Pranešimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatiką, numizmatikos rinkinių istoriją iki XX a. pradžios ir lituanistiką užsienio muziejuose konferencijoje skaitė istorikai ir numizmatai iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Slovakijos ir kt.

Končius I. Mano eitasis kelias. Atsiminimai. 2 d. Vilnius, 2006. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 2, 316 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-57-6.

Antrojoje žinomo lietuvių kultūrininko ir mokslininko knygoje publikuojamos etnografinės apybraižos apie Žemaitiją, atsiminimai apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto perėmimą iš lenkų 1939 m., lietuvių kalinių evakuaciją Antrojo pasaulinio karo metais į Červenę ir kelionę namo, apie Savitarpinės pagalbos organizacijos veiklą 1941–1944 m. Pateikiamas interviu su prof. Igno Končiaus sūnumi dr. Algirdu Končiumi.

Markevičius M. Tremties kelias. Vilnius, 2006. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 4, 216 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 9955-415-58-4.

Iki karo masiškiausia susidorojimo su Lietuvos gyventojais akcija buvo įvykdyta 1941 metų birželio 14–18 dienomis. 1942-ųjų birželio mėnesį apie 2,3 tūkstančio Lietuvos tremtinių iš Altajaus krašto išgabenta į Arktį, prie Laptevų jūros. Gausiai iliustruotoje knygoje spausdinamos leidinio sudarytojo Mindaugo Markevičiaus ir jo žmonos Aldonos iš likimo brolių lapteviečių surinktos ledinės nelaisvės ir kančių dienų nuotraukos bei kita archyvinė medžiaga.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Vilnius, 2006. 20 atvirukų.

Išsamios 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų biografijos.

Šventasis Kazimieras istorijos vyksme. Įvaizdis ir refleksija. Vilnius, 2006. 176 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 9955-415-52-5.

Mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų rinkinys, bent keliais aspektais naudingai papildantis gausėjantį šv. Kazimierui skirtų leidinių pluoštą. Disciplininiu požiūriu straipsniai yra labai įvairūs (menotyra ir literatūrologija, antroponimika ir retorika). Daugelio straipsnių prieduose skelbiami šv. Kazimiero kultui ir su juo susijusiems kultūros reiškiniams pažinti svarbūs šaltiniai.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. V tomas. Vilnius, 2005. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 15, 424 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-51-7 (5 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Penktasis tomas skiriamas Nepriklausomybės kovų pabaigos 85-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės artilerijos karininkams. Alfabeto tvarka (L–N) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–K) papildymai.

Vilniaus fotografai. Tarptautinė Lietuvos fotografijos istorijos konferencija. Vilnius, 2005. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 14, 316 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-45-2.

2001 m. gausus ir vertingas Vilniaus fotografijos palikimas pristatytas kompleksine programa: surengtos penkios parodos ir tarptautinė konferencija. Muziejaus suorganizuotoje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos istorikai ir menotyrininkai apžvelgė Vilniaus fotografijos rinkinius, analizavo Vilniaus fotografų veiklą, supažindino su naujausiais tyrinėjimų rezultatais, paskelbė naujų faktų. Leidinyje publikuojama konferencijos medžiaga.

Provincijos dvaras. XVII–XIX a. istorinis portretas ir taikomoji dailė Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose. Vilnius, 2005. 126 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-48-7.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus parodos, surengtos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, katalogas. Pristatoma vertinga ir įdomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų kolekcija, kurią šiam muziejui 1933 m. padovanojo Latavėnų dvaro savininkas Jonas Okuličius. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugoma Vakarų Europos porceliano, stiklo ir baldų kolekcija nusipelno kultūros istorikų, menotyrininkų, muziejininkų ir eilinių istorijos mėgėjų dėmesio.

Lietuvos himnas. Vilnius, 2005. 94 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-23-1.

Leidinys skiriamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 15-osioms metinėms. Trys simboliai – vėliava, herbas ir himnas – atspindi valstybės suverenumą. Surinkti svarbiausius „Tautiškos giesmės“ istorijos krislus nuo jos sukūrimo iki mūsų dienų – šios knygos tikslas. Lietuvos himnas unikalus tuo, kad jo žodžius ir gaidą parašė tas pats žmogus – gydytojas, kovotojas dėl lietuviškos spaudos, varpininkas, poetas, vienas didžiausių pirmojo atgimimo veikėjų Vincas Kudirka. Ikonografinė šios knygos medžiaga gausi ir įvairi: pirmieji „Tautiškos giesmės“ leidimai, aranžuotės, atvirukai su himno fragmentais, V. Kudirkos paminklų ar jų detalių su himno įrašais nuotraukos, plakatai ir kt.

Žiemgaliai. The Semigallians: Baltų archeologijos paroda. Katalogas. Vilnius, 2005. 240 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9955-415-42-8.

Leidinyje pristatomi žiemgaliai – viena iš baltų genčių, susiformavusi apie V a. gana plačioje pilkapių kultūros teritorijoje. Žiemgaliai istoriniuose šaltiniuose pirmąsyk paminėti IX a., nuo XIV a. Žiemgalos vardas jau nebeminimas. Daugiausia žinomi ir ištirti žiemgalių archeologijos paminklai – kapinynai. Laidosenoje geriausiai atsispindi turtinga ir savita genties kultūra. Archeologijos radiniai lieka svarbiausias to laiko dokumentas. Parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje knyga – išsamus, iliustruotas parodos katalogas lietuvių ir anglų kalbomis.

Rimantienė R. Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos. Vilnius, 2005. 528 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 9955-415-43-6.

Knygos autorė R. Rimantienė – žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja. Lietuvos nacionalinis muziejus džiaugiasi galėdamas pateikti skaitytojams knygą apie Šventosios akmens amžiaus paminklų (V-III tūkst. pr. Kr.) tyrinėjimus, kurie truko beveik 40 metų. Ši medžiaga dabar sudaro Nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus aukso fondo dalį. Šventosios paminklai verti būti šalia svarbiausių Vidurio Europos šiaurės akmens amžiaus paminklų, tyrinėtų pelkėse. Ši daugybę informacijos pateikianti knyga bus įdomi ir naudinga ne tik archeologams, bet ir kultūros bei meno istorikams, gamtininkams, geologams ir visiems, besidomintiems Lietuvos praeitimi.

Rimantienė R. Die Steinzeitfischer an der Ostseelagune in Litauen. Vilnius, 2005. 528 pages, German, English summary, ISBN 9955-415-44-4.

Book presents the 40-year-long (since 1966) explorations of Stone-Age monuments (V-III millennium B. C.) in the town of Šventoji. Publication includes ample documentation: photographs, drawings, etc. This material is presently part of the Golden Fund of the National Museum of Lithuania Archaeological Department.

Sausis. Laisvės fotografija. Vilnius, 2005. 160 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-50-9.

1990 metais pilietiškai nusistačiusi Tauta atkūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę. Berlyno sienos ir SSRS griūtis suteikė galimybę Lietuvai antrą kartą XX amžiuje įsirašyti į nepriklausomų pasaulio valstybių žemėlapį. Nepriklausomybės įtvirtinimo istorijos apogėjus – 1991 metų sausio 13 dienos įvykiai Vilniuje – posovietinių imperinių jėgų bandymas įvykdyti Lietuvoje valstybinį perversmą. 15-osioms sausio įvykių metinėms Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta knyga – istorinė tų dienų kronika.

January 1991. Images of Freedom. Vilnius, 2005. 160 pages, English, ISBN 9955-415-49-5.

In 1990 the civic and patriotic commitment of the Lithuanian people was crowned by the restoration of the independent state of Lithuania. The collapse of the Iron Curtain and the disintegration of Soviet Union gave Lithuania its second chance in the 20^th century to inscribe itself on the map among the independent states of the world. The decisive point in the history of consolidating the Lithuanian independence was the events of the 13^th of January, 1991 when the Soviet imperialist forces sought to overturn the government of Lithuania. This book, published by the National Museum of Lithuania to commemorate the 15^th anniversary of the January 1991 events, relates the historical chronicle of those days.

Žilinskas J. Atsiminimai. Vilnius, 2005. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo – 3, 344 p., lietuvių k., ISSN 1648-2859; ISBN 9955-415-46-0.

Jurgis Žilinskas (1885–1957), žymus lietuvių mokslininkas, karo chirurgas, pulkininkas, anatomijos profesorius, mokslinių darbų autorius. Knygoje pateikiami paties J. Žilinsko prisiminimai, išsaugoti artimųjų JAV, taip pat giminių, mokslinių tyrinėjimų tęsėjų ir pasekėjų mintys.

Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. Vilnius, 2004. 384 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-39-8.

Knyga supažindina su keturiasdešimt metų (1864–1904) trukusio valdžios draudimo spausdinti, įvežti ir platinti Lietuvoje lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis istorija. Iliustruotoje spaudos draudimo istorijoje išsamiai nušviečiami spaudos draudimo metai ir jos atgavimo kelias: caro represijos po 1863 metų sukilimo, spaudos draudimo įvedimas, to laikotarpio Mažosios Lietuvos ir JAV lietuvių leidiniai, valdinė „graždanka“, kontrafakcijos, knygnešiai ir jų organizacijų veikla, slaptosios mokyklos. Leidinyje panaudota unikali archyvinė medžiaga, to meto fotografijos, dokumentai ir spaudiniai. Iliustracijos išsamiai anotuotos, nemažai dokumentų, fotografijų publikuojama pirmą kartą. Knyga skiriama visiems, besidomintiems XIX a. antros pusės–XX a. pradžios lietuviškos spaudos draudimo ir Lietuvos nacionalinio atgimimo istorija.

L’ecriture Lituanienne au carrefour de l’histoire : le 100^e anniversaire du retour de l’alphabet latin dans les publications lituaniennes. Vilnius, 2004. 88 p., française, ISBN 9955-415-35-5.

Борьба литовского народа за свободу печати в 1864–1904 гг. Вильнюс, 2004. 128 с., Русское изд., ISBN 9955-415-36-3.

Genzelis B. Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją. Vilnius, 2004. 92 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-40-1.

Žinomo kultūros istoriko, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro prof. Bronislovo Genzelio knyga apie lietuvių tautinės-valstybinės savimonės brendimą ir kelią į 1918 metų Vasario 16-ąją.

Numizmatika 2–3, Metraštis 2001–2002. Vilnius, 2004. 382 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-8570.

Šiame numeryje spausdinami straipsniai numizmatikos, medalininkystės, sfragistikos temomis: monetų ir žetonų kalyba, religiniai medaliukai ir medalių ikonografija, muitinių plombos. Publikuojami radiniai iš archeologinių tyrimų bei atsitiktiniai radiniai, saugomi Lietuvos, Baltarusijos, Suomijos muziejų rinkiniuose. Kronika apima informaciją apie 2000–2002 metų numizmatikos įvykius.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. IV tomas. Vilnius, 2004. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 13, 416 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-38-X (4 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Ketvirtajame tome alfabetine tvarka (J–K) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos. Taip pat pateikiami ankstesniuose tomuose išspausdintų biografijų (A–I) papildymai, pataisymai ir nuotraukos. Publikuojama patikslintų 1918–1953 metų Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų, Karo mokyklos 1940 metų laidų aspirantų ir kariūnų, 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvadų dalis (J–K).

Etnografija 11, Metraštis 2001. Vilnius, 2004. 296 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1648-4835.

Numeris skiriamas ilgametės muziejaus etnografės Stasės Bernotienės atminimui.

Seraya Szapszal's Karaim Collection. Vilnius, 2003. Library of National Museum of Lithuania – 12, 168 pages, English, ISBN 9955-415-32-0.

Karaims represent one of the smallest ethnic groups in Lithuania. It was only due to the strength and stability of their traditions that they have managed to preserve a peculiar and unique culture. The present publication presents a small reflection of that culture – the collection of Oriental and Karaim items of Hadji Seraya Khan Szapszal (1873–1961), a famous spiritual leader of the Karaim community, Orientalist, doctor of philology.

Keršytė N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vilnius, 2003. 230 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISBN 9955-415-29-0.

Monografijoje analizuojama Lietuvos muziejų raida XVI-XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Pirmą sykį aptariama jos pagrindiniai aspektai. Patikslinamas pirmųjų viešųjų muziejų Lietuvoje atsiradimo laikas ir keliai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis bei litografijomis iš įvairių Lietuvos muziejų ir Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekų fondų.

Etnografija 4–10, Metraštis 1994–2000. Vilnius, 2003. 220 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1648-4835.

Leidinį sudaro 9 skyriai, kuriuose skelbiami muziejaus rinkiniai ir tyrinėjimai, etnografijos archyvas ir senosios publikacijos; aprašomos surengtos etnografinės ekspedicijos, ekspozicijos ir parodos; pristatomos konferencijos ir nauji leidiniai. Pateikiama kronika ir lietuvių etnologijos bibliografija.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. III tomas. Vilnius, 2003. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 10, 400 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-30-4 (3 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Trečiajame tome abėcėlės tvarka (D–I) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos, 1940 metų laidų aspirantų bei kariūnų, 1940–1953 metų ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvadai (D–I).

Restauravimo metodika Nr. 4. Popierius. Pergamentas. Spaudiniai. Vilnius, 2002. 72 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1648-0562.

Numeris skirtas vienai temai – popieriui ir knygai. Apžvelgti tradiciniai popieriaus ir pergamento konservavimo būdai, supažindinama su naujų konservavimo technologijų paieškos darbais, pristatomi tiek istoriniu, tiek restauraciniu požiūriu svarbūs darbai, atlikti muziejuje ir bibliotekose.

Ignotas Domeika. Lietuvai, Prancūzijai, Čilei: 1802–1889. Vilnius, 2002. 102 p., lietuvių, anglų ir prancūzų k., ISBN 9955-415-20-7.

Ignotas Domeika (1802–1889), Vilniaus universiteto auklėtinis, pasaulinį pripažinimą pelnęs mokslininkas mineralogas, geologas ir etnologas, daugelio mokslo draugijų narys, ilgametis Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės Respublikos garbės pilietis.

Eidrigevičius S. Plakatai. Vilnius, 2002. 192 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9955-415-16-9.

Žymaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus sukurtų plakatų kolekcija. Muziejui padovanoti menininko 85 įvairių festivalių, filmų, teatro spektaklių, personalinių parodų plakatai išsamiai atspindi dailininko plakato meno 20 metų laikotarpį.

Etnografija 12, Metraštis 2002. Vilnius, 2002. 218 p., lietuvių k., santr. anglų ir vokiečių k., ISSN 1648-4835; ISBN 9955-415-18-5.

Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės. Antkapiniai geležiniai kryžiai. Rinkinio katalogas.

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. II tomas. Vilnius, 2002. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 9, 408 p., lietuvių k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-26-6 (2 tomas); ISBN 9955-415-11-8 (bendras).

Antrajame tome abėcėlės tvarka pradedamos spausdinti Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos (A–Č), iliustruotos portretinėmis ir šeimos nuotraukomis. Pirmą kartą chronologiškai pateikiama detali Lietuvos kariuomenės ir jos vadovybės struktūra 1918–1953 metais.

Restauravimo metodika Nr. 3. Dirbiniai iš spalvotųjų metalų ir jų lydinių: korozija, konservavimas, restauravimas. Vilnius, 2001. 60 p., lietuvių k., ISSN 1648-0562.

Numeris skirtas spalvotiesiems ir tauriesiems metalams: apžvelgiamos jų fizinės ir cheminės savybės, korozija bei apsauga nuo jos muziejų saugyklose.

Remecas E. Lietuvos numizmatikos bibliografija, 1815–1999: bonistika, faleristika, medalininkystė, numizmatika. Vilnius, 2001. 360 p., lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų k., ISBN 9955-415-17-7.

Knygoje supažindinama su Lietuvos numizmatikos raida nuo 1815 iki 1999 metų ir pateikiamos 2466 su numizmatika susijusios publikacijos. Jos suskirstytos į keturias grupes: bonistika, faleristika, medalininkystė ir numizmatika. Knygos gale pridedamos penkios rodyklės: asmenvardžių, dalykinė, chronologinė ir periodinių bei tęstinių leidinių.

Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose. Vilnius, 2000. Lietuvos fotografijos istorija – 1, 132 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-9003; ISBN 9955-415-04-5.

Suvestinis Lietuvos muziejuose saugomos ankstyvosios fotografijos katalogas. Jį sudaro įvadiniai straipsniai, albuminė dalis ir išsamus iliustruotas katalogas pagal muziejų rinkinius.

Lietuva laisva. Nepriklausomybės atkūrimas 1990–1992. Vilnius, 2000. Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka – 4, 172 p., lietuvių k., santr. anglų k., ISSN 1392-8929; ISBN 9955-415-05-3.

Lietuvos Respublikos atkūrimo 10-mečiui skirtas fotodokumentikos katalogas-albumas, kuriame atspindėti svarbiausi Lietuvos valstybės atkūrimo įvykiai. Pateikta 1990–1992 metų įvykių chronologija.

Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Vilnius, 2000. 156 p., lietuvių k., ISBN 9955-415-06-1.

Gausiai iliustruotame Archeologijos ekspozicijos vadove išsamiai supažindinama su nauja muziejaus ekspozicija: Lietuva nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki valstybės susidarymo XIII a. Pateikiamas ekspozicijos archeologinių paminklų sąrašas.

Prehistoric Lithuania. Archaeology exposition guide. Vilnius, 2000. 156 pages, English, ISBN 9955-415-07-X.

The illustrated guide reviews the new Exhibition of Archaeology, which represents Lithuania from the XI millennium B.C. till the formation of the statehood in the 13th century. The list of the archaeological monuments displayed at the exhibition is published in the book.

Lietuvos laisvės sąjūdis. Vilnius, 1998. 270 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9986-9202-1-3.

Fotodokumentikos katalogas-albumas, kuriame atspindėti svarbiausi atgimstančios Lietuvos įvykiai: nuo pirmojo protesto mitingo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki Lietuvos valstybės priėmimo į Jungtines Tautas 1991 m. rugsėjo 17 d. Leidinys skirtas Lietuvos Sąjūdžio 10-mečiui. Pateikta išsami tų metų įvykių chronologija.

Dr. Vinco Kudirkos muziejus. Vilnius, 1998. 184 p., lietuvių k., ISBN 9986-9202-5-6.

Gausiai iliustruotas leidinys supažindina su naujai įkurto muziejaus ekspozicija, kuri skirta žymiam lietuvių tautinio atgimimo veikėjui, valstybės himno autoriui dr. Vincui Kudirkai ir Kudirkos Naumiesčio istorijai.

Lietuvių mokslo draugija 1907–1940. Vilnius, 1997. 80 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9986-9047-9-X.

Įvadiniame straipsnyje apžvelgiama Lietuvių mokslo draugijos – pirmojo lietuvių mokslo ir kultūros centro – veikla. Publikuojami šaltiniai: Lietuvių mokslo draugijos muziejaus veiklos ataskaitos ir ilgamečio draugijos darbuotojo Prano Razmuko atsiminimai. Leidinys iliustruotas.

Vilniaus pilis senosiose fotografijose. Vilnius, 1995. 60 p., lietuvių ir anglų k., ISBN 9986-9047-3-0.

Vilniaus pilies griuvėsiai ir bokštas, kaip buvusios valstybės simbolis, XIX a. buvo daugelio menininkų vaizdavimo objektas. Spausdinamos pirmųjų Vilniaus fotografų J. Čechavičiaus, L. Pavlovskos, S. Flerio, M. Butkovskio fotografijos, kuriose užfiksuoti gynybinės pilies griuvėsiai ir pilies bokštas.