Kazio Varnelio kūrybos rinkinys

Kazio Varnelio muziejuje saugoma gausiausia ir išsamiausia šio XX a. antrosios pusės vieno žymiausių lietuvių menininkų kūrybos kolekcija. Menininko tapybos rinkinį galima skirti į dvi dalis: tai 7–8 dešimtmečių opartinė-minimalistinė tapyba ir paskutinių kelių dešimtmečių – Stokbridžo bei Vilniaus laikotarpių – darbai. Muziejuje saugomas ir gausus skulptūrinės plastikos: minimalistinių erdvinių konstrukcijų, vėlyvųjų figūrinių skulptūrų, reljefų, maketų – rinkinys. Intensyvią bažnytinių užsakymų veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose 6–7 dešimtmečiais atspindi K. Varnelio gamintų vitražų, interjerinės architektūros brėžiniai ir eskizai.

Dailės rinkinys

Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos dailės rinkinyje išskirti tapybos, skulptūros, grafikos, baldų ir keramikos pogrupiai. Tapybai atstovauja portreto, peizažo, religinio žanro paveikslai. Tarp pačių seniausių ir vertingiausių paminėtini du ankstyvojo itališkojo renesanso paveikslai (vienas iš jų – Matteo di Giovanni’o Mergelė Marija su Kūdikėliu ir šventaisiais), Allanui Ramsay, Jeanui Marcui Nattier priskiriami oficialiojo reprezentacinio portreto žanro kūriniai. Lietuviškąją dailę atspindi senoji, XVIII–XIX amžių, tapyba: portretai iš Grincevičių giminės protėvių galerijos, Mykolo Kazimiero Paco, Aleksandro Giedraičio atvaizdai, šv. Marijos Magdalietės paveikslas, liaudiškas šv. Jurgis.

Skulptūros rinkinys

Skulptūros rinkinyje seniausios yra itališkojo baroko stiliaus porinės dviejų jaunuolių skulptūros (XVII a.). Didžiąją rinkinio dalį sudaro XIX a. Vakarų Europos ir JAV skulptorių marmuriniai biustai (Williamo Behneso, François Bosio, Franciso Chantrey’aus darbai) ir smulkioji bronzinė plastika: žymių skulptūrų kopijos ir originalūs kūriniai, tarp jų išskirtinas Frederico Remingtono Mustango tramdytojas.

Grafikos rinkinys

Lietuviškajai grafikai atstovauja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų bei didikų Pacų, Radvilų, Sapiegų portretai, kurių dauguma sukurti Vakarų Europoje, ir XVII a. vidurio – „Tvano“ laikotarpio, Šiaurės karo – batalinės kompozicijos (Erico Dahlbergo, Johanno Litheno darbai). Šiuolaikinę lietuviškąją grafiką reprezentuoja dailininko knygos žanras ir išeivių menininkų Prano Gailiaus, Viktoro Petravičiaus, Kęstučio Zapkaus kūriniai. Iš europietiškosios grafikos minėtini Albrechto Dürerio (Šv. Eustachijus, 1501), Francisco Goya’os (trys ofortai iš Los Caprichos serijos) estampai, Giovanni’o Battista Piranesi’o raižinių rinkiniai Della Magnificenza ed Architettura de Romani bei Vedute di Roma.

Kartografijos rinkinys

Lietuviškos kartografijos rinkinį sudaro apie pusantro šimto žemėlapių, įamžinusių krašto istoriją, valstybės sienų raidą, Lietuvos įvaizdžio kaitą Europoje. Reikšmingiausi tarp jų: 1507 m. Romoje išleistas Marco Beneventano Europos žemėlapis, kuriame pažymėta Lietuva ir Žemaitija, 1595 m. Gerardo Mercatoriaus Lietuvos žemėlapis, Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu apie 1603 m. išleisto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio vėlesnis, XVII a. II ketvirčio variantas, seniausias Vilniaus miesto planas iš Georgo Brauno 1581 m. Pasaulio miestų atlaso, įdomūs lietuvių karininko Kristupo Eigirdo sudaryti brėžiniai: lietuvių kariuomenės stovyklavietės planas prie Rečycos, Lojevo kautynių schema – iš Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos 1649 m. karinės kampanijos prieš Ukrainos kazokus.

Taikomosios dailės rinkinys

Taikomosios dailės rinkinyje pristatomi baldai, keramika ir tekstilė. Baldų rinkinio chronologinės ribos: XVI a.–XX a. pirmoji pusė. Išskirtinę vietą užima renesansiniai baldai, barokiniai krėslai, istorizmo estetiką ir kolekcininko skonį atspindintys svetainės baldų komplektai, krėslai, kredensai. Vienos seniausių – XVI a. angliška ir vokiška kasonės: viena jų dekoruota medžio drožiniais su stilizuotais profiliniais atvaizdais, kita – renesansine polichromija su savininko herbu.

Keramikos rinkinyje vyrauja itališkoji majolika (dvi XVI a. venecijietiškos vazos, XIX a. vazos, dekoratyvinės lėkštės), rokokinis ir neoklasicistinis porcelianas bei biskvitas.

Tolimųjų Rytų meno rinkinys

Tolimųjų Rytų meno rinkinį sudaro kinų ir japonų tapyba tušu, kaligrafija (vienam žymiausių Edo epochos kaligrafų Shokado Shojo (1584–1639) priskiriama poema), taikomoji dailė: keramika, bronziniai indai, širmos, lako technikos dirbiniai. Ypač gausi ir išsami japoniškų medžio raižinių kolekcija, apimanti laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio ir pristatanti platų dailininkų bei raižytojų ratą (Utagawa Toyokuni, Katsushika Hokusai, Utagawa Hiroshige, Mizuno Toshikata, Ogata Gekko).

Biblioteka

Didesnę beveik 7 tūkstančių egzempliorių bibliotekos dalį sudaro meno albumai, dailės ir architektūros istorijos studijos – garsių leidyklų ir spaustuvių produkcija, K. Varnelio vertinama ne tik dėl turinio, bet ir dėl pateikimo kokybės.

Bibliofilinius kolekcininko interesus rodo XVIII a.–XX a. pirmosios pusės knygos, tarp kurių ypač daug moderno leidinių, pavyzdžiui, Dante’s Gabrieli’o Rossetti poezijos dvitomis (1890), Wiliamo Morriso ir Edwardo Burne-Joneso 1892 m. apipavidalinta Wiliamo Caxtono The Golden legend, W. Morriso spaustuvėje išspausdinta Wilhelmo Meinholdo Sidonia the sorceress (1892), įvairių leidyklų knygos kolenkoro viršeliais ir auksintais ornamentais.

Reikšmingiausia bibliotekos dalis – lituanistika. Ypač gausi ir vertinga lietuviškosios istoriografijos klasikos (Petras Dusburgietis, Mykolas Lietuvis, Albertas Vijūkas-Kojalavičius, Motiejus Strijkovskis, Aleksandras Gvanjinis, Christophas Hartknochas), Lietuvos literatūros (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Adomas Mickevičius, Juzefas Ignacas Kraševskis, Vladislovas Sirokomlė) kolekcija. Sukaupti Kazimiero Semenavičiaus Didžiojo artilerijos meno leidimai įvairiomis kalbomis – tai ir pirmasis lotyniškas 1650 m. leidimas, ir vėlesni prancūziški, vokiški, angliški vertimai. Išskirtinę vietą kolekcijoje užima Pilypo Ruigio Meletemos rankraštis (1735). Gausus spaudos draudimo laikotarpio lietuviškos spaudos, leistos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Prūsijoje, taip pat išeivijos knygų ir periodikos rinkinys.