Kazio Varnelio namuose-muziejuje pristatoma nauja paroda – „Imago libri: vakarietiška knygos meno tradicija Kazio Varnelio kolekcijoje“. Parodoje eksponuojamos meniniu požiūriu išskirtinės XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europoje ir JAV išleistos knygos.

K. Varnelis dažnai minimas kaip vertingo lituanistinio knygų rinkinio savininkas, tačiau iš tiesų jo interesai buvo kur kas platesni. Kaip tikras bibliofilas, K. Varnelis knygą mato ne tik kaip tekstą ar leidimo metus, bet ir kaip pasigėrėjimo, lytėjimo ne tik rankomis, bet ir akimis objektą. Estetas, vaizdų kolekcininkas vertino prancūzų, britų, vokiečių leidybinę tradiciją, rinko įspūdingus jos pavyzdžius. Knyga kaip vaizdas – taip būtų galima apibrėžti šios ekspozicijos idėją.

Parodoje pristatomi leidiniai išsiskiria meistriškais, dekoratyviais įrišimais, teksto ir vaizdo darna, originaliomis iliustracijomis. Tai knygos meno paminklai, kuriais K. Varnelis ypač didžiavosi:

  • 1925-ųjų Goethe‘ės „Fausto“ leidimas, apipavidalintas svarbią vietą knygų iliustravimo istorijoje užimančio Harry Clarke‘o, pažymėtas jo paties autografu;
  • vos penkiasdešimties egzempliorių tiražu išleistas Émile‘io Gebharto albumas „Sandro Botticelli ir jo epocha“ (1907);
  • Willy Pogany iliustruotas Thomaso Williamo Rollestono „Parsifalis, arba Šventojo Gralio legenda“ (1912);
  • Marcelo Schwobo ir Abelio Hermanto „Moterys“ (1896).

Abejingų nepalieka ir satyros suklestėjimą įprasminantys leidiniai: Williamo Combe „Angliškasis mirties šokis“ (1815–1816) su Thomaso Rowlandsono kurtu dizainu bei karikatūrų meistro vardą Georg‘ui Cruikshankui pelnęs Thackeray‘aus ir kitų autorių „Komiškasis almanachas“ (1853).

Parodos akcentas – Rene de Chateaubriando „Paskutiniojo Abenseracho nuotykiai“ (1930), knygą iliustravo François-Louisas Schmiedas. Prancūzijoje dirbęs šveicarų kilmės iliustruotojas, grafikas, leidėjas ir knygrišys F.-L. Schmiedas yra laikomas vienu geriausių Art Deco knygos meno meistrų, dėl to pelnęs „knygų architekto“ pravardę. Jo apipavidalinta Chateaubriando novelė yra puikus édition de luxe pavyzdys, dėl savo išskirtinio dizaino itin geidžiamas ir šių dienų bibliofilų.

Paroda „Imago libri: vakarietiška knygos meno tradicija Kazio Varnelio kolekcijoje“ rengiama Kazio Varnelio gimimo dienos proga. Paroda atspindi jo, kaip dailininko ir kolekcininko, interesus.

Paroda veikia iki gegužės 31 d.

„Imago libri: vakarietiška knygos meno tradicija Kazio Varnelio kolekcijoje“

 
 

Kazio Varnelio namuose-muziejuje pristatoma nauja paroda – „Imago libri: vakarietiška knygos meno tradicija Kazio Varnelio kolekcijoje“. Parodoje eksponuojamos meniniu požiūriu išskirtinės XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europoje ir JAV išleistos knygos.

K. Varnelis dažnai minimas kaip vertingo lituanistinio knygų rinkinio savininkas, tačiau iš tiesų jo interesai buvo kur kas platesni. Kaip tikras bibliofilas, K. Varnelis knygą mato ne tik kaip tekstą ar leidimo metus, bet ir kaip pasigėrėjimo, lytėjimo ne tik rankomis, bet ir akimis objektą. Estetas, vaizdų kolekcininkas vertino prancūzų, britų, vokiečių leidybinę tradiciją, rinko įspūdingus jos pavyzdžius. Knyga kaip vaizdas – taip būtų galima apibrėžti šios ekspozicijos idėją.

Parodoje pristatomi leidiniai išsiskiria meistriškais, dekoratyviais įrišimais, teksto ir vaizdo darna, originaliomis iliustracijomis. Tai knygos meno paminklai, kuriais K. Varnelis ypač didžiavosi:

  • 1925-ųjų Goethe‘ės „Fausto“ leidimas, apipavidalintas svarbią vietą knygų iliustravimo istorijoje užimančio Harry Clarke‘o, pažymėtas jo paties autografu;
  • vos penkiasdešimties egzempliorių tiražu išleistas Émile‘io Gebharto albumas „Sandro Botticelli ir jo epocha“ (1907);
  • Willy Pogany iliustruotas Thomaso Williamo Rollestono „Parsifalis, arba Šventojo Gralio legenda“ (1912);
  • Marcelo Schwobo ir Abelio Hermanto „Moterys“ (1896).

Abejingų nepalieka ir satyros suklestėjimą įprasminantys leidiniai: Williamo Combe „Angliškasis mirties šokis“ (1815–1816) su Thomaso Rowlandsono kurtu dizainu bei karikatūrų meistro vardą Georg‘ui Cruikshankui pelnęs Thackeray‘aus ir kitų autorių „Komiškasis almanachas“ (1853).

Parodos akcentas – Rene de Chateaubriando „Paskutiniojo Abenseracho nuotykiai“ (1930), knygą iliustravo François-Louisas Schmiedas. Prancūzijoje dirbęs šveicarų kilmės iliustruotojas, grafikas, leidėjas ir knygrišys F.-L. Schmiedas yra laikomas vienu geriausių Art Deco knygos meno meistrų, dėl to pelnęs „knygų architekto“ pravardę. Jo apipavidalinta Chateaubriando novelė yra puikus édition de luxe pavyzdys, dėl savo išskirtinio dizaino itin geidžiamas ir šių dienų bibliofilų.

Paroda „Imago libri: vakarietiška knygos meno tradicija Kazio Varnelio kolekcijoje“ rengiama Kazio Varnelio gimimo dienos proga. Paroda atspindi jo, kaip dailininko ir kolekcininko, interesus.

Paroda veikia iki gegužės 31 d.

kovo 4, 2019 - gegužės 31, 2019 | Kazio Varnelio namai-muziejus, Didžioji g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal