Gyvenimo lageryje epizodai: išsaugoti sienoje, išplatinti pasaulyje

 
 

Šalyje paskelbus dviejų savaičių karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais – šią savaitę pristatome įsimintiniausius parodos „Nesusitaikę“ eksponatus.

Tik iš pirmo žvilgsnio maži smulkiai prirašyti popieriaus lapeliai gali pasirodyti nelygu mokyklinė „špargalkė“. Tačiau įskaičius raides ir sudėjus žodžius netrukus prieš akis iškyla nesuvaidinto gyvenimo lageryje epizodai. Juos užrašė ir rizikuodamas savo gyvybe pasauliui paskelbė politinis kalinis Balys Gajauskas (1926–2017).

B. Gajauskas užsitraukė sovietinės valdžios nemalonę vykdydamas antisovietinę veiklą – nuteistas jis buvo du kartus ir nelaisvėje iš viso pragyveno 37-erius metus. Ketverius iš jų, kalėdamas Kučino ypatingojo režimo lageryje, jis mažuose baltuose lapeliuose fiksavo savo kasdienybę.

„Rašyti ypatingojo režimo lageryje buvo labai pavojinga ir sudėtinga. Reikėjo gauti tinkamo, labai plono popieriaus, rašyti taip, kad lagerio prižiūrėtojai nepastebėtų, tekstus patikimai paslėpti ir juos slapta perduoti į laisvę. To jis nebūtų padaręs be žmonos Irenos pagalbos. Per retus pasimatymus – o jie buvo skiriami tik kartą per metus – pora apsikeisdavo „siuntinukais“: žmona perduodavo švarų popierių, vyras – prirašytus lapelius“, – intriguojančią istoriją pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Virginija Rudienė.

B. Gajauskas iš anksto apgalvojo popieriaus ir tekstų slėpimo būdus. Kadangi kamera buvo maža, o daiktų daug neturėjo, tad ir slėpimo vietų nebuvo daug.

„Prirašytus lapelius iki žmonos atvykimo jis slėpdavo sienoje: vinimi išgremždavo pieštuko storio, apie 8 centimetrų gylio skylutes, lapelį susukdavo į tūtelę ir įkišdavo į tą ertmę. Tinko trupinius suvilgęs vandeniu, skylutę užtinkuodavo, tą vietą dar pabalindavo dantų pasta“, – detales atskleidžia istorikė.

Rusų disidentams padedant B. Gajausko atsiminimai ir lageryje parašyti straipsniai iškeliaudavo į Vakarus.

Įdomu, kad vienas toks B. Gajausko lapelis yra saugomas JAV Kongreso bibliotekoje. Ten jis pateko per JAV diplomatą Maxą Kampelmaną.

Konferencijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo klausimais, vykusios 1980 m. Madride metu, M. Kampelmanas platino B. Gajausko kreipimąsi į konferencijos dalyvius, perduotą iš lagerio tokiais pat kanalais, kaip ir eksponuojami lapeliai.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, diplomatas susirado B. Gajauską, su juo susirašinėjo. Vieną savo teksto fragmentą B. Gajauskas padovanojo M. Kampelmanui, o šis su autoriaus žinia kaip dovaną perdavė JAV Kongreso bibliotekai.

Daugiau idėjų #kąVeiktiKaineveikiame ieškokite: spausti čia (nuoroda)

kovo 18, 2020

Home buttonAtgal