2011 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje etnografijos ekspozicijoje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta paroda „Glazūruoti moliniai indai XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje“. Joje pristatomi kasdienėje valstiečių buityje plačiai naudoti įvairiausių talpų ir rūšių moliniai indai maisto atsargoms laikyti ir konservuoti, valgiams ruošti, dėti ant stalo, valgyti ir gerti.

Tarp įprastų dubenų, dubenėlių, ąsočių, lekų, palivonų, puodelių rodomos ir retesnės pyragų kepimo, šaltienos formos, žvakidės ir lekas vaistams laikyti iš senosios Plungės vaistinės. Indų formos paprastos, tikslingos, derančios su aplinka, keramikos specialistams kalbančios apie naudoto molio fizines savybes, puodžių meistriškumą ir įrenginius. Pavieniai kaimo ir miestelių puodžiai indus žiesdavo iš savo aplinkoje išsikasto molio, glazūruodavo pačių susimalta glazūra, kuri krosnyse degamus panašius savo forma dirbinius nuspalvindavo vis kitu intensyvumu ir margumu. Spalvinius niuansus lemdavo liepsna, glazūroje esančio smėlio sudėtis, malkų kaitrumas. Stengiantis parodyti formos ir atspalvių įvairovę eksponuojami dirbiniai suskirstyti į tris stambesnes spalvines saleles, kurios atspindi būdingiausias to laikotarpio glazūruotų dirbinių spalvas: žalią, geltoną ir baltą.

Glazūruoti moliniai indai XIX a. pab. – XX a. pr.


Glazūruoti moliniai indai XIX a. pab. – XX a. pr.

2011 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje etnografijos ekspozicijoje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaryta paroda „Glazūruoti moliniai indai XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje“. Joje pristatomi kasdienėje valstiečių buityje plačiai naudoti įvairiausių talpų ir rūšių moliniai indai maisto atsargoms laikyti ir konservuoti, valgiams ruošti, dėti ant stalo, valgyti ir gerti.

Tarp įprastų dubenų, dubenėlių, ąsočių, lekų, palivonų, puodelių rodomos ir retesnės pyragų kepimo, šaltienos formos, žvakidės ir lekas vaistams laikyti iš senosios Plungės vaistinės. Indų formos paprastos, tikslingos, derančios su aplinka, keramikos specialistams kalbančios apie naudoto molio fizines savybes, puodžių meistriškumą ir įrenginius. Pavieniai kaimo ir miestelių puodžiai indus žiesdavo iš savo aplinkoje išsikasto molio, glazūruodavo pačių susimalta glazūra, kuri krosnyse degamus panašius savo forma dirbinius nuspalvindavo vis kitu intensyvumu ir margumu. Spalvinius niuansus lemdavo liepsna, glazūroje esančio smėlio sudėtis, malkų kaitrumas. Stengiantis parodyti formos ir atspalvių įvairovę eksponuojami dirbiniai suskirstyti į tris stambesnes spalvines saleles, kurios atspindi būdingiausias to laikotarpio glazūruotų dirbinių spalvas: žalią, geltoną ir baltą.

rugpjūčio 10, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal