Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.

Pirmą kartą pristatoma ir nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kurios įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšto, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu.

Ekspozicijoje atiduota duoklė ir dar visai neseniems įvykiams – Lukiškių aikštėje nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atradimui. Pristatomas pats sukilimas, jo vadai ir iki dabar tebesitęsiantys archeologiniai tyrimai, jų radiniai.

Informacija apie lankymą.

Gedimino pilies bokštas

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Gedimino pilies bokšto ekspozicija

Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.

Pirmą kartą pristatoma ir nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kurios įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšto, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. viduryje gyvenę žmonės, ir palyginti jį su dabartiniu vaizdu.

Ekspozicijoje atiduota duoklė ir dar visai neseniems įvykiams – Lukiškių aikštėje nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atradimui. Pristatomas pats sukilimas, jo vadai ir iki dabar tebesitęsiantys archeologiniai tyrimai, jų radiniai.

Informacija apie lankymą.

Home buttonAtgal