Kletas Burba, Kauno gubernijos maršalka (1849–1853)

Nežinomas fotografas. XIX a. 5 deš. Dagerotipas

Vilniaus panorama nuo Išganytojo kalno

Fot. Juozapas Čechavičius. Apie 1873 m.

Vilniaus panorama nuo Žaliojo tilto

Fot. Stanislovas Filibertas Fleris. Apie 1896 m.

Aušros Vartai

Fot. Janas Bulhakas. 1933–1938 m.

Lietuvių konferencijos posėdžių salė

Fot. Aleksandra Jurašaitytė. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 18–22 d.

Lietuvos valstybės veikėjų susitikimas Berlyne dėl pirmojo Ministro Pirmininko kandidatūros

Iš kairės sėdi: Justinas Staugaitis, Antanas Smetona, Konstantinas Olšauskas; stovi: Jokūbas Šernas, Jurgis Šaulys, Juozas Purickis, Vilius Gaigalaitis, Martynas Yčas, Augustinas Voldemaras. Fot. E. Bieber. 1918 m. spalis

Lietuvos kariuomenės šarvuotas traukinys „Algirdas“ ir jo įgula. 1921 m.

Paminklas žuvusiems kariams Širvintose. 1927 m.

Stovi iš kairės: trečias Vyriausiojo kariuomenės štabo karininkas plk. Vladas Skorupskis, Prezidentas Antanas Smetona, vyriausiasis kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, septintas Vladas Mironas

Septintojo Ministrų kabineto (1922 02 02–1923 02 23) posėdis

Iš kairės: laikinai einąs gudų reikalų ministro be portfelio pareigas Domininkas Siemaška, teisingumo ministras Vincas Karoblis, vidaus reikalų ministras Kazimieras Oleka, finansų, prekybos ir pramonės ministras Vytautas Petrulis, Ministrų kabineto reikalų vedėjas Stasys Lozoraitis, Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Jonas Aleksa, krašto apsaugos ministras Balys Sližys, švietimo ministras Petras Juodakis, valstybės kontrolierius Justinas Zubrickas, susisiekimo ministras Benediktas Tomaševičius

Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune. 1938 m. gegužės 15 d.

Baltijos antantės konferencijos (1937 07 01–03) dalyviai Kauno geležinkelio stotyje. 1937 m. liepos 4 d.

Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris, Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Estijos užsienio reikalų viceministras Augustas Rei

Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) Lietuvos atstovybėje Vašingtone

1941–1943 m.

16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariai

Fot. Chanonas Levinas. Šiauliai, 1945 m. liepa

Gegužės 1-osios šventinė demonstracija Vilniuje

Fot. Chanonas Levinas. 1946 m.

Maisto prekių parduotuvė „Vaivorykštė“ Karoliniškėse

Fot. Eugenijus Šiško. Vilnius, 1973 m.

Ignalinos atominės elektrinės statyba

Fot. Marijonas Baranauskas. 1982 m.

Lietuvos laisvės lygos nesankcionuotas protesto mitingas, skirtas Molotovo–Ribbentropo sutarties antrojo slaptojo protokolo pasirašymui pasmerkti. Vilnius, 1988 m. rugsėjo 28 d.

Mitingas Vingio parke minint Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metines

Fot. Raimundas Urbakavičius. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 23 d.

Baltijos kelias

Fot. Algimantas Kunčius. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą keliama Lietuvos Respublikos vėliava

Prezidiume iš kairės: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojai Kazimieras Motieka, Bronislovas Kuzmickas, Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, pavaduotojas Česlovas Stankevičius, Prezidiumo narys Aloyzas Sakalas, sekretorius Liudvikas Sabutis Fot. Juozas Kazlauskas. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.

Tai vienas didžiausių XIX a. antros pusės – XXI a. pradžios fotodokumentų archyvų Lietuvoje. Jame saugomi unikalūs senosios fotografijos eksponatai – dagerotipai ir ambrotipai. Didžiausią senosios fotografijos rinkinio dalį sudaro Vilniuje iki 1915 metų dirbusių fotografų Alberto Sveikovskio, Abdono Korzono, Achille Giuseppe Bonoldi, Juozapo Čechavičiaus, Stanislovo Filiberto Flerio, Johano Hiksos, Aleksandro Štrauso, Aleksandro Jurašaičio, Jano Bulhako ir kitų fotografų darbai.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį rinkinyje atspindi gausus miestų ir miestelių fotografų palikimas – gausiai tiražuoti Igno Stropaus, Petro Ločerio, Jokūbo Skrinskos bei daugeliu atvejų likusių nežinomais autorių darbai. Minėtini Kaune dirbę ir žymiausius valstybės veikėjus ir svarbiausius įvykius fotografavę Adomas Kliučinskis, Mejeris Smečechauskas, Ekonominės karių bendrovės ateljė ir kt. Išskirtinė žymaus tarpukario fotografo Vytauto Augustino per karus ir okupacijas išsaugota negatyvų kolekcija.

Rinkinyje atskirą grupę sudaro etnografiniai negatyvai. 1929–1934 metais Vilniaus, Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Ašmenos apylinkėse medžiagą žvejybos tema rinko ir fotografavo Marija Znamerovska-Priuferova. Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medinę architektūrą 1935–1939 metais fiksavo prof. Ignas Končius. Daugiausia etnografinių negatyvų sukaupta XX a. antros pusės etnografinėse ekspedicijose. Jose fotografavo Vladas Barzdžius, Stasė Bernotienė, Vytautas Bortkevičius, Vacys Milius, Juozas Petrulis, Stasys Paulauskas, Mečislovas Sakalauskas, architektas prof. Kazys Šešelgis ir kt.

Fotografijos fonde taip pat saugomi sovietinį laikotarpį atspindintys fotodokumentai, kurių didžiąją dalį Lietuvos nacionalinis muziejus paveldėjo iš reorganizuoto Valstybės istorijos muziejaus (buv. LTRS revoliucijos muziejus). Kaupiami šiuolaikinių fotografų darbai. XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje muziejus įsigijo Vytauto Balčyčio, Arūno Baltėno, Alfonso Budvyčio, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Požerskio, Raimundo Urbono darbų, po parodų savo fotografijas dovanojo Algimantas ir Mindaugas Černiauskai, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Kunčius, Kęstutis Stoškus. Muziejuje saugoma meninė fotografija dažnai susipina su istorine dokumentika. Vertingą 1988–1993 metų negatyvų rinkinį, kuriame įamžinti svarbiausi Atgimimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo įvykiai, 2001 metais muziejui perdavė Raimondas Urbakavičius.

Fotografija ir negatyvai

Kletas Burba, Kauno gubernijos maršalka (1849–1853)

Nežinomas fotografas. XIX a. 5 deš. Dagerotipas

Vilniaus panorama nuo Išganytojo kalno

Fot. Juozapas Čechavičius. Apie 1873 m.

Vilniaus panorama nuo Žaliojo tilto

Fot. Stanislovas Filibertas Fleris. Apie 1896 m.

Aušros Vartai

Fot. Janas Bulhakas. 1933–1938 m.

Lietuvių konferencijos posėdžių salė

Fot. Aleksandra Jurašaitytė. Vilnius, 1917 m. rugsėjo 18–22 d.

Lietuvos valstybės veikėjų susitikimas Berlyne dėl pirmojo Ministro Pirmininko kandidatūros

Iš kairės sėdi: Justinas Staugaitis, Antanas Smetona, Konstantinas Olšauskas; stovi: Jokūbas Šernas, Jurgis Šaulys, Juozas Purickis, Vilius Gaigalaitis, Martynas Yčas, Augustinas Voldemaras. Fot. E. Bieber. 1918 m. spalis

Lietuvos kariuomenės šarvuotas traukinys „Algirdas“ ir jo įgula. 1921 m.

Paminklas žuvusiems kariams Širvintose. 1927 m.

Stovi iš kairės: trečias Vyriausiojo kariuomenės štabo karininkas plk. Vladas Skorupskis, Prezidentas Antanas Smetona, vyriausiasis kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, septintas Vladas Mironas

Septintojo Ministrų kabineto (1922 02 02–1923 02 23) posėdis

Iš kairės: laikinai einąs gudų reikalų ministro be portfelio pareigas Domininkas Siemaška, teisingumo ministras Vincas Karoblis, vidaus reikalų ministras Kazimieras Oleka, finansų, prekybos ir pramonės ministras Vytautas Petrulis, Ministrų kabineto reikalų vedėjas Stasys Lozoraitis, Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras Jonas Aleksa, krašto apsaugos ministras Balys Sližys, švietimo ministras Petras Juodakis, valstybės kontrolierius Justinas Zubrickas, susisiekimo ministras Benediktas Tomaševičius

Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmės prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune. 1938 m. gegužės 15 d.

Baltijos antantės konferencijos (1937 07 01–03) dalyviai Kauno geležinkelio stotyje. 1937 m. liepos 4 d.

Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelmas Munteris, Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Estijos užsienio reikalų viceministras Augustas Rei

Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) Lietuvos atstovybėje Vašingtone

1941–1943 m.

16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariai

Fot. Chanonas Levinas. Šiauliai, 1945 m. liepa

Gegužės 1-osios šventinė demonstracija Vilniuje

Fot. Chanonas Levinas. 1946 m.

Maisto prekių parduotuvė „Vaivorykštė“ Karoliniškėse

Fot. Eugenijus Šiško. Vilnius, 1973 m.

Ignalinos atominės elektrinės statyba

Fot. Marijonas Baranauskas. 1982 m.

Lietuvos laisvės lygos nesankcionuotas protesto mitingas, skirtas Molotovo–Ribbentropo sutarties antrojo slaptojo protokolo pasirašymui pasmerkti. Vilnius, 1988 m. rugsėjo 28 d.

Mitingas Vingio parke minint Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metines

Fot. Raimundas Urbakavičius. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 23 d.

Baltijos kelias

Fot. Algimantas Kunčius. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą keliama Lietuvos Respublikos vėliava

Prezidiume iš kairės: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojai Kazimieras Motieka, Bronislovas Kuzmickas, Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, pavaduotojas Česlovas Stankevičius, Prezidiumo narys Aloyzas Sakalas, sekretorius Liudvikas Sabutis Fot. Juozas Kazlauskas. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.

Tai vienas didžiausių XIX a. antros pusės – XXI a. pradžios fotodokumentų archyvų Lietuvoje. Jame saugomi unikalūs senosios fotografijos eksponatai – dagerotipai ir ambrotipai. Didžiausią senosios fotografijos rinkinio dalį sudaro Vilniuje iki 1915 metų dirbusių fotografų Alberto Sveikovskio, Abdono Korzono, Achille Giuseppe Bonoldi, Juozapo Čechavičiaus, Stanislovo Filiberto Flerio, Johano Hiksos, Aleksandro Štrauso, Aleksandro Jurašaičio, Jano Bulhako ir kitų fotografų darbai.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį rinkinyje atspindi gausus miestų ir miestelių fotografų palikimas – gausiai tiražuoti Igno Stropaus, Petro Ločerio, Jokūbo Skrinskos bei daugeliu atvejų likusių nežinomais autorių darbai. Minėtini Kaune dirbę ir žymiausius valstybės veikėjus ir svarbiausius įvykius fotografavę Adomas Kliučinskis, Mejeris Smečechauskas, Ekonominės karių bendrovės ateljė ir kt. Išskirtinė žymaus tarpukario fotografo Vytauto Augustino per karus ir okupacijas išsaugota negatyvų kolekcija.

Rinkinyje atskirą grupę sudaro etnografiniai negatyvai. 1929–1934 metais Vilniaus, Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Ašmenos apylinkėse medžiagą žvejybos tema rinko ir fotografavo Marija Znamerovska-Priuferova. Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medinę architektūrą 1935–1939 metais fiksavo prof. Ignas Končius. Daugiausia etnografinių negatyvų sukaupta XX a. antros pusės etnografinėse ekspedicijose. Jose fotografavo Vladas Barzdžius, Stasė Bernotienė, Vytautas Bortkevičius, Vacys Milius, Juozas Petrulis, Stasys Paulauskas, Mečislovas Sakalauskas, architektas prof. Kazys Šešelgis ir kt.

Fotografijos fonde taip pat saugomi sovietinį laikotarpį atspindintys fotodokumentai, kurių didžiąją dalį Lietuvos nacionalinis muziejus paveldėjo iš reorganizuoto Valstybės istorijos muziejaus (buv. LTRS revoliucijos muziejus). Kaupiami šiuolaikinių fotografų darbai. XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje muziejus įsigijo Vytauto Balčyčio, Arūno Baltėno, Alfonso Budvyčio, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Požerskio, Raimundo Urbono darbų, po parodų savo fotografijas dovanojo Algimantas ir Mindaugas Černiauskai, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Kunčius, Kęstutis Stoškus. Muziejuje saugoma meninė fotografija dažnai susipina su istorine dokumentika. Vertingą 1988–1993 metų negatyvų rinkinį, kuriame įamžinti svarbiausi Atgimimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo įvykiai, 2001 metais muziejui perdavė Raimondas Urbakavičius.

Home buttonAtgal