History of the House of Signatories

Lietuvos nepriklausomybės Signatarų namai – istorijos ir architektūros paminklas, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas.

Dabar Vilniuje, Pilies gatvėje 26-uoju numeriu pažymėtas namas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1645 m. balandžio 18 d. Karališkoje privilegijoje Vilniaus burmistrui A. Škotui, kuria jis atleidžiamas nuo prievolės apgyvendinti svečius. Škotų šeimai namas priklausė iki XVII a. paskutinio dešimtmečio. XVII a. pab. – XVIII a. registruose minimi įvairūs namo savininkai, nurodant, kad tai buvęs Škoto namas. Po 1748 m. ir 1749 m. Vilnių siaubusių gaisrų namas atstatytas, užstatytas trečias aukštas ir iki 1789 m. priklausė bažnyčiai. Vėliau pastatas atiteko pasauliečiams: jame buvo auksakalio dirbtuvė, plataus asortimento parduotuvė, veikė smuklė. XIX a. antroje pusėje namą įsigijo Karlas ir Juzefa Štraliai.

XIX a. pabaigoje pagal architekto Aleksejaus Polozovo projektą pastatas buvo rekonstruotas: įgijo neorenesanso formas, kiemas tapo uždaras. Po tėvo mirties namą paveldėjo Kazimieras Štralis, trečios kategorijos pirklys. K. Štralio dukros valdė namą iki 1940 m. nacionalizacijos. Pastate veikė kavinė, buvo nuomojami butai amatininkams, pirkliams, mokytojams. 1914 m. rugsėjį butą trečiame aukšte išnuomojo Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Šiose patalpose 1918 m. vasario 16 d. į istorinį posėdį susirinkusi Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Lenkijai užėmus Vilnių čia įsikūrė Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veiklos perėmėja – Lietuvos labdarybės draugija. 1928 m. šiame bute apsigyveno Povilas Karazija – pedagogas, kultūros ir visuomenės veikėjas. 1931 m. į butą atsikraustė Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas, daug nusipelnęs Vilniaus krašto kultūrai Antanas Krutulys. Kurį laiką jame gyveno būsimasis kultūros istorikas, muziejininkas, tuo metu Vilniaus universiteto studentas Vincas Žilėnas. Po Antrojo pasaulinio karo Akto pasirašymo kambaryje buvo įrengtas vieno kambario butas.

Pirmoji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto Taryba 1992 m. priėmė nutarimą šiame pastate įkurti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų namus. 1998 m. Vilniaus savivaldybė pastatą perdavė Kultūros ministerijai, nuo 2003 m. Signatarų namai – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas. Atidaryta nuolat papildoma ekspozicija, skirta Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarams. Signatarų namų salėje vyksta su Lietuvos valstybingumo istorija susiję renginiai.