Muziejaus ištakos (1 salė)

Vilniaus archeologinės komisijos iniciatyva 1855 m. buvo įkurtas pirmasis viešas muziejus Lietuvoje – Senienų muziejus. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia šio muziejaus tradicijas. Ši ekspozicija pristato Senienų muziejaus istoriją. Senienų muziejaus autentiški eskponatai ir XIX a. autentiškos vitrinos, pasitelkiant nūdienos muziejinio eksponavimo stilistiką, atgaivina Senienų muziejaus dvasią. Senienų muziejaus istorija išskirtina į du periodus: nuo įsteigimo 1855 m. iki reorganizavimo po 1863 m. sukilimo, nuo atidarytos ekspozicijos 1865 m. iki 1915 m.

Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (2 salė)

Senosios Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi permainingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimų ir nuosmukių laikus nuo valstybės susidarymo XIII a. iki jos žlugimo 1795 m., pristato šios epochos visuomeninę Lietuvos valstybės raidą. Autonomiškos, vidinės logikos ryšiais susietos temos, autentiškais eksponatais perteikia nuoseklius istorinius įvykius nuo ankstyvosios Gediminaičių Lietuvos iki LDK Abiejų Tautų Respublikoje. LDK daugiakultūriškumą atspindi įvairių etnokonfesinių bendruomenių paveldas.

Lietuva XIX amžiuje (3 salė)

XVIII a. pabaigoje praradusiai valstybingumą lietuvių tautai teko patirti okupacijas, politinius persekiojimus ir represijas, tremtis ir emigraciją. Visa XIX amžiaus Lietuvos istorija – tai okupuoto krašto ir pavergtos tautos istorija. Tačiau kartu tai pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų amžius, tautos formavimosi ir modernėjimo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną. Naujai parengtoje XIX a. Lietuvos istorijai skirtoje ekspozicijoje brėžiami svarbiausieji šios įspūdingos epochos kontūrai, o autentiški eksponatai atskleidžia protėvių idealus, siekius ir išgyvenimus.

Lietuvos valstiečių buities kultūra: Interjero tekstilė ir drabužiai (4 salė)

Senas audimo tradicijas atspindi XVIII a. pab. – XX a. pr. namudiniai vilnoniai ir lininiai audiniai, skirti buičiai ir aprangai. Lovatiesės, staltiesės, rankšluosčiai supažindina su senaisiais interjero tekstilei būdingais audimo būdais, ornamentais, spalvų deriniais. Eksponuojami XVIII a. pab. – XX a. pr. šventiniai valstiečių drabužiai atspindi skirtingų etnografinių regionų valstiečių aprangą ir nešioseną.

Lietuvos valstiečių buities kultūra: Interjeras (5 salė)

Ekspozicijoje atkurti XVIII–XIX a. pab. valstiečių gyvenamojo namo patalpų interjerai. Rodoma trijų patalpų aukštaičių dūminė pirkia ir žemaičių – kaminas ir geroji troba – su to meto prietaisais ir įrengimais patalpoms apšviesti, valgiui ruošti, maisto atsargoms laikyti. Patalpos apstatytos tradiciniais valstiečių ir kaimo amatininkų darbo baldais.

Kryždirbystė (6 salė)

Ekspozicijoje pristatoma XVII–XX a. I pusės kryždirbystės tradicija: eksponuojami senieji memorialiniai paminklai, liaudies skulptūra, kaltiniai geležiniai kryžiai. Ekspozicijos akcentas – liaudies skulptūra, perteikianti etnografinių regionų drožybos ypatybes bei tematikos įvairovę. Eksponuojami įvairių siužetų šventųjų statulėlės. Fotografijos vaizdžiai iliustruoja to meto Lietuvos kraštovaizdį su kryžiais, koplytstulpiais ar koplytėlėmis. Bažnytinių švenčių metu vykusias procesijas primena puošnūs procesiniai kryžiai ir žibintai. Rodomi dokumentiniai filmai, pristatantys senąją ir šiuolaikinę kryždirbystės tradiciją, 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO įrašytą į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą.