Jono Šliūpo darbo kambarys ir svetainė

Šiuose kambariuose atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras. Darbo kambaryje eksponuojamos svarbiausius Jono Šliūpo politinės veiklos momentus atspindinčios fotografijos.

Lietuvių tautinio judėjimo, lietuviškos spaudos istorija

Vienas kambarys skirtas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo, lietuviškos spaudos istorijai. Rusijos imperijos priespauda, spaudos ir mokyklų draudimas pradėjo vienyti naują, iš lietuviško kaimo kilusią inteligentijos kartą. 1883 m. balandžio mėnesį Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, pradėtas leisti pirmasis Lietuvai skirtas laikraštis lietuvių kalba „Aušra“. Jo redaktoriai buvo Jonas Basanavičius, Jurgis Mikšas, Jonas Šliūpas, Martynas Jankus, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas. Priverstas emigruoti į JAV, Šliūpas tęsė pradėtą darbą, redagavo laikraščius „Unija“ (1884–1885), „Lietuviškas balsas“ (1885–1889), „Apšvieta“ (1892–1893), „Nauja gadynė“ (1894–1896), „Laisvoji mintis“ (1910–1915), buvo vienas iš Amerikos lietuvių laikraštininkų suvažiavimų organizatorių.

1899 m. Palangoje, kuri tuomet priklausė Kuršo gubernijai, suvaidintas pirmas viešas lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Palangos miesto istorija

Dvejuose kambariuose eksponuojama Palangos ikonografinė medžiaga supažindina su miesto istorijos fragmentais. Palanga kaip kurortas pradėjo formuotis XIX a., 1824 m. Palangos valdą nusipirkus grafams Tiškevičiams. 1877 m. pastatytas kurhauzas tapo kurorto pramogų centru, greta parke veikė vasaros teatras, iškilo nauji vasarnamių kvartalai, gydyklos, maudyklės, cukrainės, gimnastikos salė. XIX a. pabaigoje pastatyti modernūs dvaro rūmai, įrengtas žymaus kraštovaizdžio architekto Édouardo François André projektuotas parkas.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Palanga augo ir modernėjo, kurortas buvo mėgstama poilsio, ekskursijų ir suvažiavimų vieta. Statybų padaugėjo XX a. 4 dešimtmetyje, vasarnamius statėsi privatūs asmenys, įvairios organizacijos. 1938 m. gegužės 10 d. gaisras sunaikino beveik visą miesto centrą, tų pačių metų vasarą prasidėjo atstatymo darbai. 1938–1939 m. centre pastatyti autobusų stotis, paštas, pradinė mokykla, kino teatras.

Palanga žemėlapiuose

Ekspozicijoje pristatomi XVI–XVIII a. Lietuvos žemėlapiai, kuriuose kaip administraciniai vienetai pažymėtos Palanga, Nemirseta, Šventoji. Eksponuojamas Tiškevičių Palangos dvaro XIX a. planas, 1936 m. Palangos miesto planas.

Palangos etnografinis paveldas

Palangos etnografiniam paveldui skirtoje ekspozicijoje rodomi Igno Končiaus 1935–1936 m. fotografuoti Palangos apylinkių vaizdai. Fizikos profesorius, etnografas, lietuvių visuomenės veikėjas Ignas Končius (1886–1975) XX a. 4 dešimtmetyje etnografinių ekspedicijų po Žemaitiją metu rinko ir fotografavo etnografinio paveldo objektus. Šiame kambaryje taip pat galima pamatyti virtualias parodas „Palanga atvirukuose ir fotografijose. XX a. pradžia – 4 dešimtmetis“, „Jonas Šliūpas (1861–1944)“, dokumentinį filmą „Jonas Šliūpas“ (autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys), jūriniam paveldui skirtą TV laidų ciklą „Burlaivių pėdsakais“ (autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys).