Po XIX a. pradžioje Suvalkijoje įvykdytos žemės reformos dauguma kaimų buvo išdalyti į vienkiemius. Vienkiemių sodybos suformuotos aplink erdvų stačiakampį kiemą, tvoromis padalytą į švariąją ir ūkinę puses. Švariajame kieme stovėjo gyvenamasis namas, svirnas, šulinys, ūkiniame – kluonas, tvartai ir kiti pagalbiniai ūkiniai trobesiai. Kluonai buvo su plūktine asla viduryje ir iš abiejų šonų atitvertomis šalinėmis javams, šienui krauti. Klojime laikyti įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės dirbimo padargai.

XIX a. pabaigoje pasiturintys ūkininkai pradėjo statyti dvigalius apipjautų rąstų, ilgus, dvišlaičiu, dažniausiai malksnų ar čerpių stogu, gyvenamuosius namus. Viename namo gale buvo šeimynstubė, kitame – seklyčia, viduryje – virtuvė (kuknia) su priemene.