Cokolinis aukštas

Gedimino pilies bokšto cokoliniame aukšte tarp autentiškų gotikinio mūro sienų fragmentų eksponuojama to laikotarpio patranka ir sviediniai.

Lietuvos naujausių laikų istoriją primena memorialinė lenta Lietuvos kariuomenės savanoriams, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlusiems Lietuvos vėliavą.

1 salė

Gedimino pilies bokšto pirmame aukšte eksponuojami XIV a. II pusės Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukciniai maketai; XVII a. pradžios Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių komplekso rekonstrukciniai maketai.

Greta XIX–XX a. žinomų Vilniaus fotografų darbai su Pilies kalno ir Pilies griuvėsių bei jų atstatymo vaizdais.

2 salė

Gedimino pilies bokšto antrame aukšte XIV–XVIII a. lietuvių karių ginkluotė: šarviniai marškiniai, krūtinšarviai, šalmai, kalavijai, patrankėlės ir sviediniai. Taip pat eksponuojami riterių šarvai, populiarūs XIX a. kaip pilių ir dvarų interjero puošmena.

3 salė

Gedimino pilies bokšto trečiame aukšte eksponuojamos chrestomatinėmis tapusios Baltijos kelio fotografijos ir 1990 m. kovo 11 d. Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos trispalvė. 1989 m. rugpjūčio 23 d. tūkstančiai žmonių rinkosi į Baltijos kelią, kuris prasidėjo nuo Gedimino bokšto Vilniuje ir nusidriekė iki Hermano bokšto Taline. Baltijos kelias sujungė Baltijos šalis – kelyje už rankų susiėmę stovėjo 2-2,5 mln. žmonių, iš kurių apie 1 mln. buvo lietuvių. Baltijos kelias įprasmino visuotinį estų, latvių ir lietuvių nepriklausomybės ir valstybingumo siekį. Baltijos kelio dvidešimtmetį primenantys vaizdai papildyti populiariausio Tūkstantmečio įvykio – lietuvių buriuotojų, apiplaukusių aplink pasaulį Tūkstantmečio odisėjos užfiksuota vizualia medžiaga Tautiška giesmė – aplink pasaulį.