Lapkričio 15 d. Vilniuje esančiuose Signatarų namuose Vasario 16-osios aktą pakeitė jo faksimilė. Tikrasis dokumentas, rastas prof. Liudo Mažylio, kelis mėnesius „ilsėsis“, ir vėl grįš į Signatarų namus 2019 m. vasario 1 dieną.

Vasario 16-osios faksimilė eksponuojama tose pačiose Signatarų namų patalpose, kur buvo pasirašytas tikrasis dokumentas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris.

Tikrąjį Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo Lietuvai paskolintą dokumentą vėl bus galima apžiūrėti nuo 2019 m. vasario 1 d. Iki to laiko dokumentas „ilsėsis“ ir bus saugomas specialioje saugykloje, Lietuvos istoriniame archyve.

Naujoje ekspozicijoje – kelias valstybingumo link

Signatarų namuose veikia atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.

Signatarų namuose išsamiai pasakojama ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istorija, – jis stiprėjo, įvairėjo net atokiuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus kraštą, lietuviškų draugijų veikla buvo smarkiai suvaržyta. Vis dėlto tuo metu ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai buvo įsitikinę, kad Europos žemėlapis po karo gerokai pasikeis, ir šios lemtingos progos nedera praleisti. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Jos išryškina šių politikų veiklos universalumą: tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.

Visi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės. Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai, tikimės, padės geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą. Dauguma eksponatų yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Dėkojame Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems ir Lietuvos atminties institucijoms, kurių padovanota, paskolinta ar leista kopijuoti vertinga medžiaga praturtino ekspoziciją.


Signatarų namai mini Lietuvos valstybingumo šimtmetį

 
 

Lapkričio 15 d. Vilniuje esančiuose Signatarų namuose Vasario 16-osios aktą pakeitė jo faksimilė. Tikrasis dokumentas, rastas prof. Liudo Mažylio, kelis mėnesius „ilsėsis“, ir vėl grįš į Signatarų namus 2019 m. vasario 1 dieną.

Vasario 16-osios faksimilė eksponuojama tose pačiose Signatarų namų patalpose, kur buvo pasirašytas tikrasis dokumentas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris.

Tikrąjį Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo Lietuvai paskolintą dokumentą vėl bus galima apžiūrėti nuo 2019 m. vasario 1 d. Iki to laiko dokumentas „ilsėsis“ ir bus saugomas specialioje saugykloje, Lietuvos istoriniame archyve.

Naujoje ekspozicijoje – kelias valstybingumo link

Signatarų namuose veikia atnaujinta ekspozicija, kurioje klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, rašant mokslinius ir publicistinius straipsnius, redaguojant leidinius, diskutuojant, kuriant. Lankytojai galės pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Renginių afišos primena, kad tuomet noriai rinktasi į spektaklius, koncertus, šventinius vakarus, kursus.

Signatarų namuose išsamiai pasakojama ne tik Vilniaus lietuvių visuomeninio gyvenimo istorija, – jis stiprėjo, įvairėjo net atokiuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Pirmojo pasaulinio karo metais, Vokietijai okupavus kraštą, lietuviškų draugijų veikla buvo smarkiai suvaržyta. Vis dėlto tuo metu ir Lietuvoje, ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai buvo įsitikinę, kad Europos žemėlapis po karo gerokai pasikeis, ir šios lemtingos progos nedera praleisti. Ekspozicijoje pristatoma įdomi ir mažai tyrinėta išeivijos lietuvių organizacijų medžiaga rodo, jog jų finansinė ir politinė parama turėjo didžiulę svarbą valstybingumo atkūrimo procesui.

Daugelyje eksponuojamų mažai žinomų Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti remiamų prieglaudų, mokyklų, bendrabučių nuotraukų matome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Jos išryškina šių politikų veiklos universalumą: tie patys žmonės dirbo labdaros darbą, rašė vadovėlius ir mokytojavo, organizavo Lietuvių konferenciją, dirbo Lietuvos Taryboje. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą.

Visi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai buvo talentingi, išmintingi, veržlūs, ryžtingi, dažnai jau iki 1918 metų spėję daug pasiekti žmonės. Lietuvos Tarybos narių nuotraukos, autentiški daiktai, paveikslai, baldai, dokumentai, tikimės, padės geriau pažinti šiuos žmones, pajausti ypatingą valstybingumo gimimo meto atmosferą. Dauguma eksponatų yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Dėkojame Vasario 16-osios Akto signatarų artimiesiems ir Lietuvos atminties institucijoms, kurių padovanota, paskolinta ar leista kopijuoti vertinga medžiaga praturtino ekspoziciją.


lapkričio 15, 2018 - vasario 1, 2019 | Signatarų namai, Pilies g. 26


Kitos naujienos

Home buttonAtgal