Programa „Trimetė pradinukų mokyklėlė“

Trimetė pradinukų mokyklėlė – etninės kultūros ir istorijos pradžiamokslis. Jos tikslas – naudojant eksponatus, vaizdines rekonstrukcijas bei didaktines priemones kurti glaudų vaiko ir ekspozicijos santykį. Mokyklėlėje aiškinama įvairių apeigų prasmė, mokomasi pažinti daiktą kaip istorijos liudininką, daugiau sužinoti apie savo kilmę. Pokalbiai pradinukams padeda ugdyti gimtąją kalbą, rasti tikslų žodį, aiškintis sąvokas.

Mokiniai, baigę Trimetės pradinukų mokyklėlės pirmąją ir antrąją klasę, gauna Muziejaus draugo pažymėjimą, suteikiantį teisę mokiniui kartu su šeima vienerius kalendorinius metus nemokamai lankytis Naujojo ir Senojo arsenalų ekspozicijose.

Mokiniai, baigę Trimentės pradinukų mokyklėlės trečiąją klasę, gauna Muziejaus bičiulio pažymėjimą, suteikiantį teisę mokiniui dvejus kalendorinius metus nemokamai lankytis visuose muziejaus filialuose.

ISTORIJOS PRADŽIAMOKSLIS

Pirmą kartą muziejuje
Moksleiviai susipažįsta su muziejumi kaip institucija. Atlieka praktinę užduotį.

Akmens amžius Lietuvoje
Pasakojama apie pirmųjų į dabartinės Lietuvos teritoriją atsikrausčiusių medžiotojų klajoklių gyvenimą, darbo įrankius, verslus, buitį. Parodomas seniausias žynio kapas, kuriam beveik aštuoni tūkstančiai metų; supažindinama su didžiaisiais akmens amžiaus išradimais, kuriais žmogus naudojasi ir šiandien: kirviu su kotu, žvejo mazgu, keramika, pluošto apdirbimu. Mokiniai gali paliesti strėlių antgalius, rėžtukus, titnaginius ir akmeninius kirvukus, žmogaus naudotus prieš penkis tūkstančius metų.

Baltų gentys
Pasakojama apie baltų genčių istoriją, gyvenimo būdą. Apžiūrimi papuošalai: segės, smeigtukai, antkaklės, apyrankės. Jų nešiojimo būdą puikiai iliustruoja eksponuojamos kostiumų kopijos. Papuošalai gausiai ornamentuoti. Atliekamos praktinės užduotys.

Menas akmens amžiuje
Priešistorinis menas yra žinia, pasiųsta mums tų laikų kūrėjų. Ekspozicijoje mokiniai susipažįsta su akmens amžiaus žmogaus – menininko kūriniais, kurie buvo susiję su tikėjimu, laidojimu ir kitomis dvasinio gyvenimo sritimis. Šią žinią suvokdami kaip ženklą, mokiniai gali atkartoti ir interpretuoti atlikdami praktines užduotis.

Vilniaus legendos
Vaikai, keliaudami po muziejaus teritoriją, išgirsta legendas, kaip buvo įkurtas Vilniaus miestas, pastatyta Gedimino pilis, kur Bokšto kalne paslėpti lobiai, kada ir kodėl pastatyti Trys kryžiai, kodėl Vilnius apjuostas gynybine siena, apie sienos bastėjoje gyvenusį slibiną.

Sostinės istorija nuo Gedimino laiškų Hanzos miestams
Gedimino pilies bokšte vykstančiame užsiėmime pasakojama apie Vilniaus miesto įkūrimą, apie Vilniaus pilių gynybinę sistemą kovose su Kryžiuočių ordinu. Pristatomi reikšmingiausi sostinės istorijos įvykiai. Vyksta viktorina „Ar pažįsti savo miestą“.

Lietuvos valstybės sukūrimas. Karalius Mindaugas
Pasakojama apie XIII a. baltų gentis ir jų kaimynus. Pristatoma Mindaugo asmenybė ir reikšmė baltų genčių vienijimo ir Lietuvos valstybės kūrimo procese. Užsiėmimas pagyvinamas iliustracine didaktine medžiaga, teatralizuotu žaidimu „Mindaugo karūnacija“.

Senoji Lietuvos karyba
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje karai užima svarbią vietą. Supažindinama su žymiausiais laimėtais mūšiais: Saulės, Durbės, Mėlynųjų vandenų, Žalgirio.. Mokiniai gali pasimatuoti riterio šarvus, užsidėti šalmą, pajusti rankoje kalavijo svorį ir kt. Suvaidinamas improvizuotas įšventinimas į riterius.

Heraldika
Išaiškinamos herbo sudarymo taisyklės, herbo skydo, spalvų ir figūrų prasmės, aptariami kilmingų giminių ir miestų herbai. Vaikai kuria savo giminės herbą.

Uždrausta knyga. Daraktorių mokyklos
Pasakojama apie lietuviškos spaudos draudimą, knygnešius, pavojingą lietuviškos knygos kelią į Didžiąją Lietuvą. Improvizuotoje „slaptojoje mokykloje“ mokiniai rašo su žąsies plunksna ir grifeliu ant grifelinės lentelės, skaito spaudos draudimo laikų elementorių.

ETNINĖS KULTŪROS PRADŽIAMOKSLIS

Mūsų senolių verslai
Muziejuje gausu žemdirbystės, gyvulininkystės, bitininkystės, linininkystės, žvejybos rakandų. Supažindinama tradiciniais darbo įrankiais, darbo papročiais. Pasakojimas paįvairinamas mįslėmis, patarlėmis, priežodžiais. Panaudojant muziejinius eksponatus atliekamos praktinės užduotys.

Duonos kelias
Muziejuje saugomi senieji darbo įrankiai mokiniams padeda perprasti javų sėjos, kirtimo, ir kūlimo darbus, grūdų malimo bei duonos kepimo procesus. Atliekama praktinė užduotis.

Mūsų senolių buitis
Vaikai senolių trobų interjeruose susipažįsta su senaisiais buities daiktais, aptaria jų paskirtį, pabando piestoje grūsti grūdus. Mokiniai patiria pažinimo džiaugsmą, supranta, kad daugelis sodiečio trobos įrenginių turėjo ir išskirtinę reikšmę: saugojo nuo negandų, padėjo dirbti ir gyventi. Atliekamos praktinės užduotys.

Močiutės kraitinės skrynios paslaptys
Užsiėmimo metu sužinosite, kodėl skrynios, kuporai lietuvių liaudies baldų tarpe užėmė išskirtinę vietą. Susipažinsite su jų puošyba, ornamentika, simbolika, regioniniais skirtumais. Pateiksime mįslių, papročių, palinkėjimų. Praktinė užduotis ornamentuoti, štampuoti skrynias.

Šventieji sodybų globėjai
Mokiniai supažindinami su nuostabiu senosios lietuvių liaudies skulptūros pasauliu. Sužino kas buvo dievdirbiai, kur ir kodėl buvo statomi kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Aptariama liaudies skulptūros šventųjų ikonografija, kodėl Šv. Agota vaizduojama laikanti duonos kepalą, kodėl raitas ant žirgo šv. Jurgis smeigia ietį į išžiotus slibino nasrus, kodėl Šv. Rokas visada vaizduojamas su šuneliu ir kt.

Spalvinu tautinį kostiumą
Pasakojama tautinio kostiumo istorija. Apžiūrimi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios atskirų Lietuvos etninių sričių drabužiai, aptariami būdingiausi bruožai ir skirtumai. Mokiniai mokosi rišti nuometą. Praktinė užduotis – nuspalvinti nupieštą kostiumą ir atpažinti, kuriai etninei sričiai jis priklauso. Dedama Tautinio kostiumo dėlionė.

Apavas keliauja per epochas
Pasakojama apavo istorija. Apžiūrimos senolių avėtos vyžos, naginės, kojenos, klumpės, medpadžiai ir kt. Užsiėmimas pagyvinamas mįslėmis, patarlėmis, iliustracine medžiaga. Praktinė užduotis – raukiama naginė.

Vaikai ir žaislai
Supažindinama su senolių vaikystės pramogomis. Leidžiama žaisti senovinių žaislų kopijomis, aiškinama, kaip žaislai buvo daromi. Žaidžiami kaimo vaikų ir piemenėlių žaidimai, sekamos pasakos.

„Ką radai dėžėje“
Įdomus integruotas archeologijos, istorijos ir etninės kultūros edukacinis žaidimas. Mokiniai traukia iš dėžės muziejinius eksponatus, juos apibūdina nusakydami paskirtį, amžių. Užsiėmimas pagyvinamas mįslėmis, patarlėmis, pasakojimais.

Kalendorinės šventės
KALENDORINIŲ ŠVENČIŲ rate kiekvienas vaikas tampa aktyviu dalyviu.

• Užgavėnės
  Teatralizuotame edukaciniame užsiėmime Užgavėnės supažindinama su tradicinių kaukių gamyba, pagrindiniais šventės personažais (velniu, žydeliu, gerve, Kanapiniu, Lašininiu, More ir kt.). Vaikai mokosi Užgavėnių oracijų, žaidimų. Pasipuošę kaukėmis, pasiėmę tarškynes varo žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.
• Velykos
  Supažindinama su Velykų papročiais ir tradicijomis, kiaušinių dažymo ir marginimo būdais, ornamentais, spalvomis. Vaikai piešia margučių raštų simbolius, aiškinasi jų reikšmę, ridinėja ir daužauja margučius.
• Nuo advento iki Trijų karalių
  Pasakojama apie laikotarpį, kai gamta tarsi apmirusi – tai laukimo metas. Prisimenami laikotarpio papročiai: darbai, draudimai, burtai, spėjimai. Vaikai mokosi žaisti advento žaidimus. Pasakojama apie Kūčių (šeimos šventės) vakarienę – apeigas, valgius, Kalėdų šventę, Naujųjų metų sutikimą ir Trijų karalių apsilankymą. Klausomasi advento ir Kalėdų dainų. Praktinė užduotis – pasidaryti kalėdinių žaislų.
• Vėlinės
  Pasakojama apie mirusiųjų paminėjimo papročius. Akcentuojami svarbūs šios šventės momentai – liūdesys ir ilgesys. Piešiamos lietuviškos saulutės, karpomi lietuviškų kryžių karpiniai.