Džiaugtųsi net Greta Thunberg: laikai, kai šimtai tūkstančių lietuvių rinkdavosi į mitingus už ekologiją

 
 

Šalyje paskelbus dviejų savaičių karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais – šią savaitę pristatome įsimintiniausius parodos „Nesusitaikę“ eksponatus.

Sovietmečio pabaigoje, kai okupuotoje Lietuvoje nuvilnijo akcijos už politinių kalinių išlaisvinimą, sudundėjo „Roko maršai“, tūkstančiai gyventojų išėjo į gatves vedini ir visai kito tikslo – dalyvauti mitinguose už teisę gyventi švarioje Lietuvoje. Tai buvo šviežio oro gūsis. Tai buvo laisvėjimo pradžia.

„Ekologinis žaliųjų judėjimas kilo iš pačių Lietuvos gyventojų, bet idėjų šaukliu laikyčiau ekologijos klubą „Žemyna“. Sovietmečiu rengti mitingai buvo nukreipti prieš Ignalinos atominę elektrinę ir jos III-ąjį bloką, Jonavos azotinių trąšų gamyklą, Kuršių marių taršą“ , – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Irena Mikuličienė.

1988 metais Lietuvoje įvyko daug ir gausių mitingų už krašto ekologiją. Nelygu koks mitingas, dalyvių skaičius juose svyruodavo nuo 2000 iki 100 000 žmonių. Įspūdingiausi mitingai užfiksuoti ir to laikmečio fotografijose. Kaip sako istorikė, valdžia žaliųjų judėjimu nesidžiaugė, bet ir jo nedraudė.

„Tai buvo kultūrinis, ekologinis judėjimas, kuriuo remiantis buvo skleidžiamos ir Sąjūdžio idėjos. Rengiant mitingus įvairiose šalies vietose siekta provincijoje gyvenančius žmones supažindinti su Sąjūdžio veikla. Tad akcijų prieš Lietuvos užterštumą tikslas buvo dvejopas“, – detales nupasakoja muziejininkė I. Mikuličienė.

Vienas iš didžiausių ekologinių mitingų, kurį organizavo Sąjūdis, taip pat ir Lietuvos, Latvijos, Estijos žaliųjų judėjimai, įvyko 1988 metų rugsėjo 3-ąją dieną prie Baltijos jūros. Šiame mitinge vien iš Lietuvos dalyvavo apie 100 000 žmonų. Mitinge buvo atkreiptas dėmesys į pajūrio paplūdimių užterštumą, kopų ir kraštovaizdžio niokojimą. Anuomet vykusio protesto vaizdus užfiksavo fotografas Raimondas Urbakavičius.

„Žmonių būrimąsi į mitingus turbūt skatino nenoras pasiduoti, nenoras susitaikyti. Noras pareikšti savo nuomonę, noras išgirsti kitų nuomonę. Žmonės buvo pasiilgę tiesos, bendravimo, kuris, prasidėjus pertvarkai sovietinėje Rusijoje, leido ir vietos žmonėms pasijausti visai kitaip – laisvesniems. Jie galėjo rinktis, šnekėti. Šnekėti net ir valdžiai nelabai patinkamomis temomis“, – tūkstantinių minių fenomeną žygiuose už ekologiją paaiškina I. Mikuličienė.

Istorikės teigimu, žvelgiant į ano laikotarpio fotografijas, akivaizdu, kad kai kurių mitingų temos ir tikslai aktualūs ir šiandien.

„Ruošiant medžiagą parodai „Nesusitaikę“ Lietuvoje nuskambėjo Kuršių marių taršos skandalas. Žiūrėdama 1988 metų mitingo prieš Kuršių marių teršimą prie Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinato nuotraukas atkreipiau dėmesį į tai, kad žmonės anuomet į mitingą susirinko dėl tos pačios priežasties – taršos. Mane nusmelkė mintis, kad per daugiau nei 30 metų mažai kas pasikeitė“, – savo mintimis pasidalino istorikė.

Daugiau idėjų #kąVeiktiKaineveikiame ieškokite: spausti čia (nuoroda)

kovo 19, 2020

Home buttonAtgal