Gedimino kalno šlaitams medžių keliamas pavojus fiksuotas 2004 ir 2008 metais. Tuomet rytiniame Gedimino kalno šlaite Vilniaus pilių valstybinio rezervato direkcija užfiksavo nuošliaužas, kurios įvyko kartu su medžių išvartomis. Deja, esminių šlaito tvirtinimo priemonių už tai anuomet atsakinga Vilniaus pilių direkcija nesiėmė.

2011 metų liepos mėnesį UAB Projektavimo ir restauravimo institutas parengė Gedimino kalno teritorijos (šlaitų, takų, laiptų, medžių) tvarkybos darbų projektą. Nustatyta tvarka projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Pagal UAB „Projektų ekspertizė“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliktos bendrosios ekspertizės išvadas buvo gautas leidimas tvarkybos darbams atlikti. Medžių kirtimui buvo gauti leidimai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio.

Buvo fiksuota, kad didžioji dalis ant Gedimino kalno augančių medžių yra pavojingai pasvirę, nemažai jų su kelmo drevėmis, medžių šaknys iškilusios virš žemės, dalis pasvirusių medžių auga statmenai šlaitui, kai kurios kelmų šaknys iškėlusios velėną, o klevų šerdys išpuvusios.

Medžių kirtimui pritarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (nurodyta, kad medžiai yra viena iš šlaitų ardymo ir nuošliaužų formavimosi priežasčių, taip pat puvinio pažeisti ir pasvirę medžiai kelia grėsmę muziejaus lankytojams, pripažinta, jog seni medžiai su silpna šaknų sistema, esant didesniam vėjui, dar labiau išjudina šlaitus). Kultūros paveldo departamento rašte teigta, kad „prašomi pašalinti želdiniai semantiškai nėra susiję su Aukštutine pilimi bei šlaituose trukdo formuotis tankiai žolinei dangai, todėl kyla grėsmė susidaryti erozijos židiniams, nuošliaužoms“. Kultūros paveldo departamentas taip pat pripažino, kad „Gedimino kalno želdiniai yra vertingąsias savybes žalojantis faktorius, o ne funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai su nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, Vilniaus piliaviete, susiję elementai“.

Daug problemų kėlė ne tik medžių šaknys, bet ir klevų lapai, kurie dengė vienas kitą kaip čerpės ir nepraleido nei šviesos, nei drėgmės. Po klevais nesiformavo velėna, buvo pastebimi erozijos židiniai.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno teigimu, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose judino ir ardė šlaitus: „Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu. Todėl pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas.“

Medžiai trim etapais nuo Gedimino kalno šlaitų šalinti nuo 2011 iki 2013 metų.

Tais pačiais metais Kultūros paveldo departamentas už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies priežiūros darbus apdovanojo Lietuvos nacionalinį muziejų archeologijos paveldo išsaugojimo didžiuoju prizu.


Visas su Gedimino kalno tvarkyba susijusias naujienas galima rasti čia.

Dėl medžių nuo Gedimino kalno pašalinimo

 
 

Gedimino kalno šlaitams medžių keliamas pavojus fiksuotas 2004 ir 2008 metais. Tuomet rytiniame Gedimino kalno šlaite Vilniaus pilių valstybinio rezervato direkcija užfiksavo nuošliaužas, kurios įvyko kartu su medžių išvartomis. Deja, esminių šlaito tvirtinimo priemonių už tai anuomet atsakinga Vilniaus pilių direkcija nesiėmė.

2011 metų liepos mėnesį UAB Projektavimo ir restauravimo institutas parengė Gedimino kalno teritorijos (šlaitų, takų, laiptų, medžių) tvarkybos darbų projektą. Nustatyta tvarka projektas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija. Pagal UAB „Projektų ekspertizė“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliktos bendrosios ekspertizės išvadas buvo gautas leidimas tvarkybos darbams atlikti. Medžių kirtimui buvo gauti leidimai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyrio.

Buvo fiksuota, kad didžioji dalis ant Gedimino kalno augančių medžių yra pavojingai pasvirę, nemažai jų su kelmo drevėmis, medžių šaknys iškilusios virš žemės, dalis pasvirusių medžių auga statmenai šlaitui, kai kurios kelmų šaknys iškėlusios velėną, o klevų šerdys išpuvusios.

Medžių kirtimui pritarė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija (nurodyta, kad medžiai yra viena iš šlaitų ardymo ir nuošliaužų formavimosi priežasčių, taip pat puvinio pažeisti ir pasvirę medžiai kelia grėsmę muziejaus lankytojams, pripažinta, jog seni medžiai su silpna šaknų sistema, esant didesniam vėjui, dar labiau išjudina šlaitus). Kultūros paveldo departamento rašte teigta, kad „prašomi pašalinti želdiniai semantiškai nėra susiję su Aukštutine pilimi bei šlaituose trukdo formuotis tankiai žolinei dangai, todėl kyla grėsmė susidaryti erozijos židiniams, nuošliaužoms“. Kultūros paveldo departamentas taip pat pripažino, kad „Gedimino kalno želdiniai yra vertingąsias savybes žalojantis faktorius, o ne funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai su nekilnojamojo kultūros paveldo objektu, Vilniaus piliaviete, susiję elementai“.

Daug problemų kėlė ne tik medžių šaknys, bet ir klevų lapai, kurie dengė vienas kitą kaip čerpės ir nepraleido nei šviesos, nei drėgmės. Po klevais nesiformavo velėna, buvo pastebimi erozijos židiniai.

Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno teigimu, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose judino ir ardė šlaitus: „Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu. Todėl pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas.“

Medžiai trim etapais nuo Gedimino kalno šlaitų šalinti nuo 2011 iki 2013 metų.

Tais pačiais metais Kultūros paveldo departamentas už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies priežiūros darbus apdovanojo Lietuvos nacionalinį muziejų archeologijos paveldo išsaugojimo didžiuoju prizu.


Visas su Gedimino kalno tvarkyba susijusias naujienas galima rasti čia.


Kitos naujienos

Home buttonAtgal