2011 m. liepos 1 d. 14 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda, pristatanti Baltijos šalių tradicines kepurėles ir kepures. Parodoje rodomi autentiški ir rekonstruoti XIX–XX amžių lietuvių galvos dangalai, saugomi Lietuvos nacionalinio ir Kaišiadorių muziejų rinkiniuose. Latvių galvos dangalų kopijas pristato Latvijos liaudies meno studijos („Kursa“, „Kalme“, „Dzilna“, „Barbele“ ir „Rota“), estų – Estijos liaudies meno ir amatų draugija („Eesti käsitöö“). Parodą rengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Šiuolaikinis metodinis kultūros centras. Paroda veiks iki 2011 m. liepos 31 dienos.

Baltijos šalių kaimo papročiai reikalavo, kad ištekėjusios moterys visada dėvėtų galvos dangalą. Šventines kepurėles jos dėvėdavo ir po skarelėmis, iš po kurių matydavosi tik kai kurios puošnios detalės. XIX amžiuje paplitusios išeiginės kepurėlės siūtos iš įvairių namie austų ir pramoninių audinių, ažūrinių pinikų, siuvinėtos, puoštos nėriniais, spalvingais kaspinais, juostelėmis. Žieminės kepurės būdavo pamuštos kailiu arba kitokia šilumą teikiančia medžiaga. Megztas kepures nešiojo moterys, vyrai ir vaikai. Lietuvių, latvių, estų moterų kepurėlės, kepurės ir vyriškos kepurės išliko kaip tautinio kostiumo dalis.

Baltijos šalių tradicinės kepurėlės ir kepurės


Baltijos šalių tradicinės kepurėlės ir kepurės

2011 m. liepos 1 d. 14 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda, pristatanti Baltijos šalių tradicines kepurėles ir kepures. Parodoje rodomi autentiški ir rekonstruoti XIX–XX amžių lietuvių galvos dangalai, saugomi Lietuvos nacionalinio ir Kaišiadorių muziejų rinkiniuose. Latvių galvos dangalų kopijas pristato Latvijos liaudies meno studijos („Kursa“, „Kalme“, „Dzilna“, „Barbele“ ir „Rota“), estų – Estijos liaudies meno ir amatų draugija („Eesti käsitöö“). Parodą rengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Šiuolaikinis metodinis kultūros centras. Paroda veiks iki 2011 m. liepos 31 dienos.

Baltijos šalių kaimo papročiai reikalavo, kad ištekėjusios moterys visada dėvėtų galvos dangalą. Šventines kepurėles jos dėvėdavo ir po skarelėmis, iš po kurių matydavosi tik kai kurios puošnios detalės. XIX amžiuje paplitusios išeiginės kepurėlės siūtos iš įvairių namie austų ir pramoninių audinių, ažūrinių pinikų, siuvinėtos, puoštos nėriniais, spalvingais kaspinais, juostelėmis. Žieminės kepurės būdavo pamuštos kailiu arba kitokia šilumą teikiančia medžiaga. Megztas kepures nešiojo moterys, vyrai ir vaikai. Lietuvių, latvių, estų moterų kepurėlės, kepurės ir vyriškos kepurės išliko kaip tautinio kostiumo dalis.

liepos 1, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal