„Esu architektas, juo dirbu daugiau nei 50 metų. Manau, kad būtent ši veikla išugdė poreikį ieškoti vis kažko naujo, dar neatrasto, tad kiekvienas vis naujai pamatytas objektas man yra paslaptingas ir žavingas“, – sako 2017 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Eduardas Paslaitis, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis dvarų piešinių parodą „Dvarų keliais“.

Architektas A. E. Paslaitis, projektavęs nemažai pastatų, tarp kurių bene žinomiausi yra Seimo viešbutis Gedimino prospekte, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas, jau beveik penkis dešimtmečius keliauja po Lietuvą ir buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir piešiniuose įamžina mūsų kultūros praeities reliktus.

A. E. Paslaitis teigia, kad kūrybos pradžioje jį labiausiai domino sakralinės architektūros motyvai – bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai, bet pastaruosius 20–30 metų jo dėmesį labiausiai traukia viena tema – Lietuvos dvarai.

„Piešiu ir pilis, piliakalnius, pasitaiko įamžinti ir vieną kitą švyturį, kaip antai Preilos. Na, o dvarai – Lietuvos kultūros dalis, o kultūra yra architektų duona. Architektūrinės pastato detalės man tėra dizainas. Mane labiau domina dvaras ir aplink jį esančių pastatų visuma, dvaro santykis su gamta, jo istorija. Akį traukia ir dar vienas dalykas – juk visi žinome, kad dvarus dažniausiai supa graži, išskirtinė aplinka“, – pasakoja A. E. Paslaitis.

Tiesa, architekto teigimu, nors ir yra tvarkomų, antram gyvenimui prikeltų dvarų, tačiau bendra padėtis liūdnoka. Daugelio dvarų likimus A. E. Paslaitis gali nesunkiai nupasakoti vien tik pažvelgęs į kurį nors savo piešinį: „Didžioji dalis dvarų, įamžintų mano darbuose devintajame dešimtmetyje ar anksčiau, pasikeitė, tiesa, vieni – į gerąją, kiti – į blogąją pusę. Kai kurie buvo restauruoti, kiti visai sunyko. Jei pažvelgtume į šioje parodoje pristatomus darbus, labai nedetalizuojant, galima būtų pasakyti, kad dramatiškiausiai susiklostė Anykščių rajone esančio Svirnų I dvaro, kurį pirmą kartą nupiešiau 2004 metais, ir Palonų dvaro Radviliškio rajone, nupiešto 2010 ir 2011-aisiais, likimas. Pirmasis 2007 metais sudegė, o antrasis 2014 metais buvo nugriautas. Tragiški ir kai kurių kitų mano pieštų dvarų likimai – Šešuolėlių II, Paširvinčio.“

Paklaustas, ką mano apie iniciatyvas gaivinti dvarų kultūrą šalyje, A. E. Paslaitis teigia, kad tai daryti būtina, ir ne tik todėl, kad dvarai yra Lietuvos istorijos dalis, bet ir todėl, jog tai – kultūros paveldas, esantis natūralioje aplinkoje.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniosios muziejininkės, parodos kuratorės Evelinos Bukauskaitės, A. E. Paslaitis dvarus savo piešiniuose vaizduoja kaip didingos praeities liudytojus.

„Savo darbuose A. E. Paslaitis dvarams grąžina didybę ir ypatingą aurą, net jei iš jų likę tik griuvėsiai. Būdamas architektas, autorius į pirmą planą iškelia dvaro struktūrą, eksterjero puošybą ir kitas architektūrines detales. Jis įkomponuoja dvarą į gyvą, gal šiek tiek iškreiptą kraštovaizdį, dažnai pasitelkia didelius dangaus fono plotus, kuria romantiško dvaro vaizdinį“, – A. E. Paslaičio kūrybos bruožus apibūdina E. Bukauskaitė.

Per dešimtmetį A. E. Paslaitis sukūrė pusantro šimto darbų. Parodoje „Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017“ Lietuvos nacionalinis muziejus pristato daugiau nei septyniasdešimt naujausių autoriaus kūrinių. Jais bus galima grožėtis iki lapkričio 19 dienos.

Arūno E. Paslaičio piešinių parodoje – išnykę ir išlikę dvarai

 
 

„Esu architektas, juo dirbu daugiau nei 50 metų. Manau, kad būtent ši veikla išugdė poreikį ieškoti vis kažko naujo, dar neatrasto, tad kiekvienas vis naujai pamatytas objektas man yra paslaptingas ir žavingas“, – sako 2017 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Eduardas Paslaitis, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis dvarų piešinių parodą „Dvarų keliais“.

Architektas A. E. Paslaitis, projektavęs nemažai pastatų, tarp kurių bene žinomiausi yra Seimo viešbutis Gedimino prospekte, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastatas, jau beveik penkis dešimtmečius keliauja po Lietuvą ir buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes ir piešiniuose įamžina mūsų kultūros praeities reliktus.

A. E. Paslaitis teigia, kad kūrybos pradžioje jį labiausiai domino sakralinės architektūros motyvai – bažnyčios, koplytėlės, koplytstulpiai, bet pastaruosius 20–30 metų jo dėmesį labiausiai traukia viena tema – Lietuvos dvarai.

„Piešiu ir pilis, piliakalnius, pasitaiko įamžinti ir vieną kitą švyturį, kaip antai Preilos. Na, o dvarai – Lietuvos kultūros dalis, o kultūra yra architektų duona. Architektūrinės pastato detalės man tėra dizainas. Mane labiau domina dvaras ir aplink jį esančių pastatų visuma, dvaro santykis su gamta, jo istorija. Akį traukia ir dar vienas dalykas – juk visi žinome, kad dvarus dažniausiai supa graži, išskirtinė aplinka“, – pasakoja A. E. Paslaitis.

Tiesa, architekto teigimu, nors ir yra tvarkomų, antram gyvenimui prikeltų dvarų, tačiau bendra padėtis liūdnoka. Daugelio dvarų likimus A. E. Paslaitis gali nesunkiai nupasakoti vien tik pažvelgęs į kurį nors savo piešinį: „Didžioji dalis dvarų, įamžintų mano darbuose devintajame dešimtmetyje ar anksčiau, pasikeitė, tiesa, vieni – į gerąją, kiti – į blogąją pusę. Kai kurie buvo restauruoti, kiti visai sunyko. Jei pažvelgtume į šioje parodoje pristatomus darbus, labai nedetalizuojant, galima būtų pasakyti, kad dramatiškiausiai susiklostė Anykščių rajone esančio Svirnų I dvaro, kurį pirmą kartą nupiešiau 2004 metais, ir Palonų dvaro Radviliškio rajone, nupiešto 2010 ir 2011-aisiais, likimas. Pirmasis 2007 metais sudegė, o antrasis 2014 metais buvo nugriautas. Tragiški ir kai kurių kitų mano pieštų dvarų likimai – Šešuolėlių II, Paširvinčio.“

Paklaustas, ką mano apie iniciatyvas gaivinti dvarų kultūrą šalyje, A. E. Paslaitis teigia, kad tai daryti būtina, ir ne tik todėl, kad dvarai yra Lietuvos istorijos dalis, bet ir todėl, jog tai – kultūros paveldas, esantis natūralioje aplinkoje.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresniosios muziejininkės, parodos kuratorės Evelinos Bukauskaitės, A. E. Paslaitis dvarus savo piešiniuose vaizduoja kaip didingos praeities liudytojus.

„Savo darbuose A. E. Paslaitis dvarams grąžina didybę ir ypatingą aurą, net jei iš jų likę tik griuvėsiai. Būdamas architektas, autorius į pirmą planą iškelia dvaro struktūrą, eksterjero puošybą ir kitas architektūrines detales. Jis įkomponuoja dvarą į gyvą, gal šiek tiek iškreiptą kraštovaizdį, dažnai pasitelkia didelius dangaus fono plotus, kuria romantiško dvaro vaizdinį“, – A. E. Paslaičio kūrybos bruožus apibūdina E. Bukauskaitė.

Per dešimtmetį A. E. Paslaitis sukūrė pusantro šimto darbų. Parodoje „Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai 2007–2017“ Lietuvos nacionalinis muziejus pristato daugiau nei septyniasdešimt naujausių autoriaus kūrinių. Jais bus galima grožėtis iki lapkričio 19 dienos.

rugsėjo 28, 2017 - lapkričio 19, 2017


Kitos naujienos

Home buttonAtgal