Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, veikia Laisvės gynėjų dienai atminti skirta 1991 m. vaikų piešinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos vaikų piešiniuose“. Muziejaus rinkiniuose dabar saugoma arti 6000 vaikų piešinių iš 1991 metais vykusių edukacinių užsiėmimų ir konkursų. Dalis piešinių išlikę nuo Parlamento barikadų. Vaikų piešinių paroda veiks iki 2016 m. vasario 7 d.

1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje, prie Televizijos bokšto, SSRS tankai įvažiavo į beginklę minią, desantininkai koviniais šoviniais šaudė į žmones. Kruvinasis sekmadienis pareikalavo 14 aukų, buvo sužeista daugybė žmonių. Tuo pat metu prie Parlamento rūmų budėjusi minia su kiekviena minute didėjo. Ruošiantis galimam puolimui buvo pradėtos statyti barikados, galėsiančios bent truputį sustabdyti karinį puolimą. Gynybinės atitvaros buvo statomos iš atsitiktinių arti buvusių priemonių: rąstų, armatūros tinklų, užtvaroms taip pat buvo naudojami automobiliai, kita technika. Išaušus rytui iš įvairių Vilniaus statybviečių buvo vežami betono blokai, aplink Parlamento rūmus kasami apsauginiai grioviai, statomos prieštankinės užtvaros. Kada ir kas pradėjo ant barikadų ir spygliuotos vielos kabinti transparantus, karikatūras, plakatus ir piešinius – sunku pasakyti. Poetas Juozas Nekrošius visą šį procesą pavadino dvasinėmis barikadomis. Iki 1991 metų vasaros prie barikadų vyko daug improvizuotų akcijų, renginių. Ant metalinių jų strypų buvo smeigiami sovietiniai pasai, dokumentai, šaukimai į kariuomenę. Žmonės įrengė altorių su šventųjų paveikslais ir švč. Mergelės Marijos skulptūra, kur visi norintys galėjo melstis, uždegti žvakes. Vaikai į bendrą laužą sumetė savo „karinius“ žaisliukus: kareivėlius, šautuvus, lėktuvus, tankus ir t. t. Betono blokai buvo puošiami piešiniais ir užrašais, visur, kur įmanoma, kabinti plakatai, transparantai, karikatūros, vėliavos. Buvo ir improvizuotų skulptūrų, instaliacijų, tokių kaip gipsiniai sovietinio režimo veikėjų biustai, stulpai, ant kurių buvo kabinami sovietiniai medaliai, ordinai, apdovanojimai, kita atributika. Savo vietą ant barikadų ir apsauginių tvorų užėmė ir vaikų piešiniai. Piešinius nešė patys vaikai, jų tėvai, mokytojai, jie kabėjo ne vieną mėnesį. Dėl atšiaurių žiemos sąlygų išliko tik nedidelė vaikų kūrybos dalis.

Po Sausio 13-osios įvykių Lietuvos mokyklose buvo rengiamos Vilties ir tikėjimo pamokėlės, kurių metu mokytojai pasakodavo vaikams apie tai, ką turėjo išgyventi Lietuva, ir atsakydavo į rūpimus klausimus. Vaikai piešiniuose ir rašiniuose išreiškė savo rūpestį, nerimą, liūdesį, tikėjimą ir viltį, bandė iliustruoti istoriją, atskleisti savo jausmus ir nuomonę. Mokytojai vaikams siūlė kurti įvairiomis temomis: „Taika ir laisvė“, „Už Lietuvos laisvę!“, „Piešinys Lietuvai“, „Mano gimtinė“, „Nevirkdyk mūsų saulės!“, „Taiki ir laisva ateities Lietuva!“ ir kt. Tais pačiais metais buvo paskelbtas piešinių konkursas, mokinių sukurti darbai atkeliavo į Vilnių ir dabar saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Apibendrinant vaikų kūrybos rinkinį, galima išskirti pagrindines piešinių temas: atsisveikinimas su žuvusiaisiais ir gedulas; Televizijos bokšto puolimas; nekaltų žmonių kraujas; įvykiai prie Parlamento; taika ir ateitis; Lietuvos žmonių vienybė; laisvės gynimas; karikatūros. Piešė įvairaus amžiaus vaikai ir jaunuoliai – nuo lopšelių-darželių auklėtinių iki abiturientų. Piešinius siuntė ne tik Lietuvos mokyklų mokiniai, bet ir mokiniai iš Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje. Buvo naudojamos pačios įvairiausios technikos. Vertinti vaikų piešinius yra labai sudėtinga, o vertinti būtent šiuos darbelius – beveik neįmanoma. Kiekvienas iš jų yra nuoširdus ir jautrus, nors ir nedidelis, indėlis į kovą už Lietuvos laisvę.

Sausio 13-oji Lietuvos vaikų piešiniuose


Sausio 13-oji Lietuvos vaikų piešiniuose

Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, veikia Laisvės gynėjų dienai atminti skirta 1991 m. vaikų piešinių paroda „Sausio 13-oji Lietuvos vaikų piešiniuose“. Muziejaus rinkiniuose dabar saugoma arti 6000 vaikų piešinių iš 1991 metais vykusių edukacinių užsiėmimų ir konkursų. Dalis piešinių išlikę nuo Parlamento barikadų. Vaikų piešinių paroda veiks iki 2016 m. vasario 7 d.

1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje, prie Televizijos bokšto, SSRS tankai įvažiavo į beginklę minią, desantininkai koviniais šoviniais šaudė į žmones. Kruvinasis sekmadienis pareikalavo 14 aukų, buvo sužeista daugybė žmonių. Tuo pat metu prie Parlamento rūmų budėjusi minia su kiekviena minute didėjo. Ruošiantis galimam puolimui buvo pradėtos statyti barikados, galėsiančios bent truputį sustabdyti karinį puolimą. Gynybinės atitvaros buvo statomos iš atsitiktinių arti buvusių priemonių: rąstų, armatūros tinklų, užtvaroms taip pat buvo naudojami automobiliai, kita technika. Išaušus rytui iš įvairių Vilniaus statybviečių buvo vežami betono blokai, aplink Parlamento rūmus kasami apsauginiai grioviai, statomos prieštankinės užtvaros. Kada ir kas pradėjo ant barikadų ir spygliuotos vielos kabinti transparantus, karikatūras, plakatus ir piešinius – sunku pasakyti. Poetas Juozas Nekrošius visą šį procesą pavadino dvasinėmis barikadomis. Iki 1991 metų vasaros prie barikadų vyko daug improvizuotų akcijų, renginių. Ant metalinių jų strypų buvo smeigiami sovietiniai pasai, dokumentai, šaukimai į kariuomenę. Žmonės įrengė altorių su šventųjų paveikslais ir švč. Mergelės Marijos skulptūra, kur visi norintys galėjo melstis, uždegti žvakes. Vaikai į bendrą laužą sumetė savo „karinius“ žaisliukus: kareivėlius, šautuvus, lėktuvus, tankus ir t. t. Betono blokai buvo puošiami piešiniais ir užrašais, visur, kur įmanoma, kabinti plakatai, transparantai, karikatūros, vėliavos. Buvo ir improvizuotų skulptūrų, instaliacijų, tokių kaip gipsiniai sovietinio režimo veikėjų biustai, stulpai, ant kurių buvo kabinami sovietiniai medaliai, ordinai, apdovanojimai, kita atributika. Savo vietą ant barikadų ir apsauginių tvorų užėmė ir vaikų piešiniai. Piešinius nešė patys vaikai, jų tėvai, mokytojai, jie kabėjo ne vieną mėnesį. Dėl atšiaurių žiemos sąlygų išliko tik nedidelė vaikų kūrybos dalis.

Po Sausio 13-osios įvykių Lietuvos mokyklose buvo rengiamos Vilties ir tikėjimo pamokėlės, kurių metu mokytojai pasakodavo vaikams apie tai, ką turėjo išgyventi Lietuva, ir atsakydavo į rūpimus klausimus. Vaikai piešiniuose ir rašiniuose išreiškė savo rūpestį, nerimą, liūdesį, tikėjimą ir viltį, bandė iliustruoti istoriją, atskleisti savo jausmus ir nuomonę. Mokytojai vaikams siūlė kurti įvairiomis temomis: „Taika ir laisvė“, „Už Lietuvos laisvę!“, „Piešinys Lietuvai“, „Mano gimtinė“, „Nevirkdyk mūsų saulės!“, „Taiki ir laisva ateities Lietuva!“ ir kt. Tais pačiais metais buvo paskelbtas piešinių konkursas, mokinių sukurti darbai atkeliavo į Vilnių ir dabar saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Apibendrinant vaikų kūrybos rinkinį, galima išskirti pagrindines piešinių temas: atsisveikinimas su žuvusiaisiais ir gedulas; Televizijos bokšto puolimas; nekaltų žmonių kraujas; įvykiai prie Parlamento; taika ir ateitis; Lietuvos žmonių vienybė; laisvės gynimas; karikatūros. Piešė įvairaus amžiaus vaikai ir jaunuoliai – nuo lopšelių-darželių auklėtinių iki abiturientų. Piešinius siuntė ne tik Lietuvos mokyklų mokiniai, bet ir mokiniai iš Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje. Buvo naudojamos pačios įvairiausios technikos. Vertinti vaikų piešinius yra labai sudėtinga, o vertinti būtent šiuos darbelius – beveik neįmanoma. Kiekvienas iš jų yra nuoširdus ir jautrus, nors ir nedidelis, indėlis į kovą už Lietuvos laisvę.

sausio 12, 2016 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal