2008 m. lapkričio 19 d. Naujajame arsenale atidaryta baltų archeologijos paroda „Kuršiai – baltų vikingai“.
Parodoje eksponuojami radiniai iš įvairių Lietuvos muziejų: Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kretingos, Žemaičių „Alkos“, Mažosios Lietuvos istorijos, Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Kuršių genties formavimosi pradžia ir pagrindas buvo kaip tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Kuršių apgyvendintas žemes vakaruose skalavo Baltijos jūra, rytuose ribojo Minijos upės baseinas, pietuose buvo lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje siekė Ventos upės žiotis, o X–XIa. beveik visą Kuršo pusiasalį.
Parodoje akcentuojamas Baltijos jūros rytinės pakrantės kuršių žemių archeologijos žemėlapis su piliakalniais ir kapinynais. Genties savastis atskleidžiama per didelę gausą įkapių komplektų. Kuršių vikingų ginklų arsenalas rodo tuometinę karinę jėgą ir galybę. XI a. kuršiai buvo aktyvesni už danų ir švedų vikingus Kurše. Kuršiai puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo.
Parodoje pristatomi būdingiausi kuršių vyrų ir moterų papuošalai, demonstruojantys turtą, galybę, puikų estetinį pojūtį. Paslaptingiausi daiktai – paslėpti ar paaukoti papuošalai bei ginklai aptinkami kuršių lobiuose. Gausybės amuletų dėjimas į kapus mirusiesiems, miniatiūrinės įkapės – išskirtinis šios baltų genties bruožas. Radiniai iš piliakalnių atskleidžia kasdienį kuršių genties gyvenimo būdą.
2009 m. spalio 14 d. paroda atnaujinta unikaliais eksponatais: unikalus ženklas mirusiųjų pasauliui – medinis pagaliukas-lentelė su ženklais-įkartomis iš Gintališkės. Eksponuojamas III a. vienas didžiausių žinomų Saulažolių Romos monetų lobis. Naujai eksponuotos ginklų aukos-lobiai iš Griežės kapinyno. Parodoje gausiai papildyta kuršių karių ginkluotė.

Paroda „Kuršiai – baltų vikingai“


Paroda „Kuršiai – baltų vikingai“

2008 m. lapkričio 19 d. Naujajame arsenale atidaryta baltų archeologijos paroda „Kuršiai – baltų vikingai“.
Parodoje eksponuojami radiniai iš įvairių Lietuvos muziejų: Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kretingos, Žemaičių „Alkos“, Mažosios Lietuvos istorijos, Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Kuršių genties formavimosi pradžia ir pagrindas buvo kaip tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Kuršių apgyvendintas žemes vakaruose skalavo Baltijos jūra, rytuose ribojo Minijos upės baseinas, pietuose buvo lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje siekė Ventos upės žiotis, o X–XIa. beveik visą Kuršo pusiasalį.
Parodoje akcentuojamas Baltijos jūros rytinės pakrantės kuršių žemių archeologijos žemėlapis su piliakalniais ir kapinynais. Genties savastis atskleidžiama per didelę gausą įkapių komplektų. Kuršių vikingų ginklų arsenalas rodo tuometinę karinę jėgą ir galybę. XI a. kuršiai buvo aktyvesni už danų ir švedų vikingus Kurše. Kuršiai puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo.
Parodoje pristatomi būdingiausi kuršių vyrų ir moterų papuošalai, demonstruojantys turtą, galybę, puikų estetinį pojūtį. Paslaptingiausi daiktai – paslėpti ar paaukoti papuošalai bei ginklai aptinkami kuršių lobiuose. Gausybės amuletų dėjimas į kapus mirusiesiems, miniatiūrinės įkapės – išskirtinis šios baltų genties bruožas. Radiniai iš piliakalnių atskleidžia kasdienį kuršių genties gyvenimo būdą.
2009 m. spalio 14 d. paroda atnaujinta unikaliais eksponatais: unikalus ženklas mirusiųjų pasauliui – medinis pagaliukas-lentelė su ženklais-įkartomis iš Gintališkės. Eksponuojamas III a. vienas didžiausių žinomų Saulažolių Romos monetų lobis. Naujai eksponuotos ginklų aukos-lobiai iš Griežės kapinyno. Parodoje gausiai papildyta kuršių karių ginkluotė.

lapkričio 19, 2008 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal