2011 m. sausio 27 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Žiemos virsmas“, pristatanti pusiaužiemio ir pavasario laukimo papročius ir apeigas.
Senajame Lietuvos kaime pusiaužiemis – tai laikas, kada pernykščiai darbai pabaigti, o nauji dar nepradedami. Ūkininkams ir samdiniams tai pramogų ir poilsio laikas, piršlybų ir vestuvių metas. Pusiaužiemį paprastai būdavo geras rogių kelias, taigi didžiausia pramoga tapdavo važinėjimasis rogėmis, slidėmis ir pačiūžomis.
Užgavėnės – išskirtinė metų diena žiemai išvaryti, pavasariui prišaukti. Užgavėnių papročiuose susipynę senieji tikėjimai, susiję su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui. Liaudiški vaidinimai stebino triukšmingumu, pastangomis nubaidyti piktąsias jėgas, per ilgą ir sunkią žiemą susikaupusius negerumus. Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės.
Parodoje pristatomos senosios Užgavėnių kaukės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Ekspoziciją papildo fotografo Arūno Baltėno 2008–2010 m. Platelių apylinkėse užfiksuotų Užgavėnių akimirkos. Eksponuojama žieminė valstiečių apranga iš naminių audinių, avikailių, žvėrelių kailiniai, sermėgos, skaros, kepurės, pirštinės, kojinės ir kt. Taip pat pristatomos XIX a.–XX a. pradžios žiemos susisiekimo ir pramogų priemonės – rogės, važeliai, pakinktai, slidės, pačiūžos. Atskira eksponatų grupė susijusi su Grabnyčiomis, Šv. Agotos diena, tradicinio kalendoriaus pavasario dienomis, pavadintomis paukščių vardais (Vieversio diena – vasario 24 d., Kovarnių diena – kovo 4 d., Keturiasdešimties paukščių diena – kovo 10 d., Pempės (ir Šv. Juozapo) diena – kovo 19 d., Gandrinės – kovo 25 d.). Naujai prasidedantį gyvybės ratą šioje parodoje iliustruoja iš Darbėnų kilusio drožėjo Jono Kniežos 2004–2010 metais išdrožti gandrai, pelėdos, sakalai, kiškiai, voverys, briedžiai, ožiai, jaučiai.
Paroda siekiama atskleisti lietuvių etninėje kultūroje išsaugotą senolių išmintį, tradicijas ir papročius.

Žiemos virsmas


Žiemos virsmas

2011 m. sausio 27 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Žiemos virsmas“, pristatanti pusiaužiemio ir pavasario laukimo papročius ir apeigas.
Senajame Lietuvos kaime pusiaužiemis – tai laikas, kada pernykščiai darbai pabaigti, o nauji dar nepradedami. Ūkininkams ir samdiniams tai pramogų ir poilsio laikas, piršlybų ir vestuvių metas. Pusiaužiemį paprastai būdavo geras rogių kelias, taigi didžiausia pramoga tapdavo važinėjimasis rogėmis, slidėmis ir pačiūžomis.
Užgavėnės – išskirtinė metų diena žiemai išvaryti, pavasariui prišaukti. Užgavėnių papročiuose susipynę senieji tikėjimai, susiję su žiemos žadinimu naujam gyvybės ciklui. Liaudiški vaidinimai stebino triukšmingumu, pastangomis nubaidyti piktąsias jėgas, per ilgą ir sunkią žiemą susikaupusius negerumus. Svarbiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės.
Parodoje pristatomos senosios Užgavėnių kaukės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Ekspoziciją papildo fotografo Arūno Baltėno 2008–2010 m. Platelių apylinkėse užfiksuotų Užgavėnių akimirkos. Eksponuojama žieminė valstiečių apranga iš naminių audinių, avikailių, žvėrelių kailiniai, sermėgos, skaros, kepurės, pirštinės, kojinės ir kt. Taip pat pristatomos XIX a.–XX a. pradžios žiemos susisiekimo ir pramogų priemonės – rogės, važeliai, pakinktai, slidės, pačiūžos. Atskira eksponatų grupė susijusi su Grabnyčiomis, Šv. Agotos diena, tradicinio kalendoriaus pavasario dienomis, pavadintomis paukščių vardais (Vieversio diena – vasario 24 d., Kovarnių diena – kovo 4 d., Keturiasdešimties paukščių diena – kovo 10 d., Pempės (ir Šv. Juozapo) diena – kovo 19 d., Gandrinės – kovo 25 d.). Naujai prasidedantį gyvybės ratą šioje parodoje iliustruoja iš Darbėnų kilusio drožėjo Jono Kniežos 2004–2010 metais išdrožti gandrai, pelėdos, sakalai, kiškiai, voverys, briedžiai, ožiai, jaučiai.
Paroda siekiama atskleisti lietuvių etninėje kultūroje išsaugotą senolių išmintį, tradicijas ir papročius.

sausio 27, 2011 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal