2010 m. gruodžio 16 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, atidaroma paroda „Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų“. Daugialypė senųjų stačiatikių kultūra parodoje atskleidžiama per ikonų tapybą, metalo plastiką, knygų meną. Parodos rengėjai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos Sentikių bažnyčia.
Paroda veiks iki 2011 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Sentikių bažnyčia 2010 metais mini reikšmingą sukaktį – Sentikių bažnyčios įsikūrimo Lietuvoje 300-ąsias metines. Pirmieji sentikiai, nepripažinę patriarcho Nikono (1652–1666) reformos ir griežtai persekiojami caro valdžios, XVII a. antroje pusėje traukėsi iš Rusijos į Vakarus. XVIII a. sentikių migracija iš Rusijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapo masinė, o jų skaičius pasiekė beveik 200 tūkstančių. Tris šimtmečius, kartais labai sunkiomis sąlygomis, sentikiai Lietuvoje puoselėjo savo religines ir kultūrines tradicijas. Didelė jų palikimo dalis yra unikalus ir ypatingą istorinę bei kultūrinę vertę turintis paveldas.
Pirmą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamoje sentikių kultūrinį paveldą pristatančioje parodoje rodoma apie 200 įvairių eksponatų: senos ir šiuolaikinės ikonos, metalinės ikonėlės, altorėliai, kryžiai, kiotai, religinio ir poleminio pobūdžio rankraštinės ir spausdintos knygos, taip pat kai kurie bažnytiniai reikmenys.
Paminėtinos penkiasdešimt trys XIX–XX a. ikonos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio, supažindinančios tiek su įvairių Rusijos ikonų tapybos centrų darbais, tiek ir atspindinčios Lietuvos bei Vakarų Baltarusijos sentikių ikonų tapybos tradicijas. Gyvą vietinės ikonų tapybos tradicijos dvelksmą galima atsekti liaudies stiliaus ikonose, vadinamuosiuose „primityvuose“, ir meniniu požiūriu daug brandesniuose darbuose, tarp kurių – Dysnos ir Vilniaus ikonų tapybos centrų meistrų Ivano Vasiljevičiaus Michailovo ir Ivano Ipatjevičiaus Michailovo kūriniai.
Kita parodos dalis skirta XV a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje kirilica spausdintiems leidiniams. Tarp jų – „Verbų triodė“, viena pirmųjų knygų bažnytine slavų kalba, 1493 m. išleista Krokuvoje. Šią knygą rūpestingai saugojo Vilniaus gubernijos sentikiai, iš kurių ji buvo įsigyta XX a. pradžioje. Parodoje pirmą kartą pristatoma nemažai sentikiams skirtų leidinių, išspausdintų Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Ypatingas vietinės rankraštinės kultūros akcentas – vilniečio knygų perrašinėtojo ir iliustratoriaus Ivano Guščenko darbai.
Išsamiau susipažinti su sentikių kultūra leidžia sentikių cerkvių, dvasios tėvų ir parapijiečių nuotraukos. Parodoje taip pat galima pasižiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos „Krikščionio žodis“ (autorius Leonidas Glušajevas) laidas apie šių dienų šalies sentikius.
Sentikių bažnyčia šiuolaikinėje Lietuvoje yra tradicinė religinė bendruomenė. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 27 tūkstančiai sentikių. Tačiau Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nuomone, šie duomenys yra sumažinti ir sentikių skaičius šalyje siekia 45 tūkstančius. Bažnyčia Lietuvoje vienija 60 bendruomenių, kurias dvasiškai globoja 16 dvasios tėvų.

Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų


Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų

2010 m. gruodžio 16 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, atidaroma paroda „Lietuvos Sentikių bažnyčiai 300 metų“. Daugialypė senųjų stačiatikių kultūra parodoje atskleidžiama per ikonų tapybą, metalo plastiką, knygų meną. Parodos rengėjai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos Sentikių bažnyčia.
Paroda veiks iki 2011 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Sentikių bažnyčia 2010 metais mini reikšmingą sukaktį – Sentikių bažnyčios įsikūrimo Lietuvoje 300-ąsias metines. Pirmieji sentikiai, nepripažinę patriarcho Nikono (1652–1666) reformos ir griežtai persekiojami caro valdžios, XVII a. antroje pusėje traukėsi iš Rusijos į Vakarus. XVIII a. sentikių migracija iš Rusijos į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapo masinė, o jų skaičius pasiekė beveik 200 tūkstančių. Tris šimtmečius, kartais labai sunkiomis sąlygomis, sentikiai Lietuvoje puoselėjo savo religines ir kultūrines tradicijas. Didelė jų palikimo dalis yra unikalus ir ypatingą istorinę bei kultūrinę vertę turintis paveldas.
Pirmą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiamoje sentikių kultūrinį paveldą pristatančioje parodoje rodoma apie 200 įvairių eksponatų: senos ir šiuolaikinės ikonos, metalinės ikonėlės, altorėliai, kryžiai, kiotai, religinio ir poleminio pobūdžio rankraštinės ir spausdintos knygos, taip pat kai kurie bažnytiniai reikmenys.
Paminėtinos penkiasdešimt trys XIX–XX a. ikonos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio, supažindinančios tiek su įvairių Rusijos ikonų tapybos centrų darbais, tiek ir atspindinčios Lietuvos bei Vakarų Baltarusijos sentikių ikonų tapybos tradicijas. Gyvą vietinės ikonų tapybos tradicijos dvelksmą galima atsekti liaudies stiliaus ikonose, vadinamuosiuose „primityvuose“, ir meniniu požiūriu daug brandesniuose darbuose, tarp kurių – Dysnos ir Vilniaus ikonų tapybos centrų meistrų Ivano Vasiljevičiaus Michailovo ir Ivano Ipatjevičiaus Michailovo kūriniai.
Kita parodos dalis skirta XV a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje kirilica spausdintiems leidiniams. Tarp jų – „Verbų triodė“, viena pirmųjų knygų bažnytine slavų kalba, 1493 m. išleista Krokuvoje. Šią knygą rūpestingai saugojo Vilniaus gubernijos sentikiai, iš kurių ji buvo įsigyta XX a. pradžioje. Parodoje pirmą kartą pristatoma nemažai sentikiams skirtų leidinių, išspausdintų Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Ypatingas vietinės rankraštinės kultūros akcentas – vilniečio knygų perrašinėtojo ir iliustratoriaus Ivano Guščenko darbai.
Išsamiau susipažinti su sentikių kultūra leidžia sentikių cerkvių, dvasios tėvų ir parapijiečių nuotraukos. Parodoje taip pat galima pasižiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos „Krikščionio žodis“ (autorius Leonidas Glušajevas) laidas apie šių dienų šalies sentikius.
Sentikių bažnyčia šiuolaikinėje Lietuvoje yra tradicinė religinė bendruomenė. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 27 tūkstančiai sentikių. Tačiau Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos nuomone, šie duomenys yra sumažinti ir sentikių skaičius šalyje siekia 45 tūkstančius. Bažnyčia Lietuvoje vienija 60 bendruomenių, kurias dvasiškai globoja 16 dvasios tėvų.

gruodžio 16, 2010 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal