Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamus etninės kultūros vakarus. Muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2017–2018 m. vakarų ciklas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

Įėjimas nemokamas


 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

2017 m. lapkričio 15 d. 16 val. Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose: knygos „Mataičių teatras“ pristatymas

Pirmasis vakaras skirtas pažinčiai su besibaigiančia paroda „Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose“ ir knyga „Mataičių teatras“.

Režisieriaus Povilo Mataičio parengti scenarijai gaivino istorinę atmintį, neleido užmiršti, kad savo kalba bei kultūra esame didi tauta. Dailininkė Dalia Mataitienė visada ieškojo kuo autentiškesnio scenovaizdžio, liaudiškos atributikos, veikėjų aprangos tikroviškumo ir individualumo.

Knygoje „Mataičių teatras“ surinkti meno kūrėjų, rašytojų, tautinės kultūros tyrėjų vertinimai liudija folkloro teatro unikalumą, pagarbą istorinei tautos praeičiai – jos kultūrai, elgsenai, papročiams, žodinei ir materialiajai kūrybai.

Vakare dalyvaus knygos sudarytoja Aldona Žemaitytė, teatro vadovas Povilas Mataitis ir dailininkė scenografė Dalia Mataitienė. Mintimis apie šio teatro reiškinį ir prasmę dalinsis buvę artistai, etnologai.

2017 m. gruodžio 13 d. 16 val. Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio

Gruodžio 13 d.  etninės kultūros vakare „Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio“ dalyvaus kraštotyrininkė, etnokultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė.

Bus prisimenamos kraštotyros veiklos ištakos ir asmenybių įtaka nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo laikotarpiu XIX amžiuje, regioninių kraštotyros draugijų steigimasis nepriklausomoje Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, organizuoto kraštotyros sąjūdžio atsiradimas 1961 metais įkūrus Lietuvos kraštotyros draugiją, sovietmečio kraštotyra ir Draugijos veikla nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Bus pristatyti ir palyginti visų laikotarpių visuomeninės veiklos rezultatai, atskirų kraštotyrininkų indėlis į krašto tyrimą, etnografiją, muziejininkystę ir paveldosaugą. 

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

2018 m. sausio 17 d. 16 val. Pažintis su Lietuva per pirmąsias etnografines parodas XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje

Vakare dalyvaus etnografės, humanitarinių mokslų daktarės Elvyda Lazauskaitė ir Miglė Lebednykaitė.

Jos primins svarbius lietuvių tautai įvykius – lietuvių etnografijos pristatymą 1867 metais Maskvoje vykusioje Pirmojoje Rusijos imperijos tautų etnografijos parodoje, Lietuvos skyriaus ekspoziciją Pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1900 metais, liaudies meno pristatymą pirmosiose lietuvių dailės parodose 1907–1914 metais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos sudarytų lietuvių liaudies meno rinkinių (prijuosčių, juostų, pinikų, keramikos, skulptūrų, geležinių kryžių, Adomo Varno koplytstulpių ir stogastulpių, Vinco Svirskio koplytstulpių ir kryžių nuotraukų) keliones po užsienio parodas, 1925 metais surengtas Italijoje (Monzoje), o 1931 metais – Skandinavijos šalyse.

Lietuvą pristatančios parodos atkreipė dėmesį į mūsų tautos kultūrinį palikimą, atskleidė platų liaudies meno vaizdą. Sulaukusios palankių vertinimų jos paspartino muziejinių rinkinių sudarymo darbą ir atvėrė mūsų kultūrai kelius į pasaulį.

Etninės kultūros skyriaus muziejininkės supažindins su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais liaudies meno pavyzdžiais iš pirmųjų etnografinių parodų.

Vasario 14 d. 16 val. Knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ pristatymas

 Dalyvauja knygos autorius Algirdas Grigaravičius.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 28 d. 16 val. Pavasario švenčių papročiai ir simboliai. Ar Vilniaus verbos išliks regioniniu reiškiniu?

Vakare dalyvaus etnologas profesorius Jonas Mardosa ir knygos Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje autoriai – dr.: Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė.Bus kalbama apie krikščioniškas kalendorines pavasario šventes – Verbų sekmadienį, Velykas ir Atvelykį bei jų šventimo apeigas, papročius, margučius ir verbas.

Pristatydami knygą jos rengėjai papasakos apie etnografiniais duomenimis paremtus miestiečių tautinių grupių tyrimus ir palygins lietuvių, lenkų, rusų šeimose švenčiamas tradicines bei modernias šventes ir vilniečių šventinių sambūrių vietas.

Balandžio 25 d. 16 val. Amatas ir amatininkas: siuvėjas, knygnešys, kraštotyrininkas Matas Slančiauskas

Vakare dalyvaus leidinio Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika: žodynas sudarytoja kalbininkė, docentė, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Janina Švambarytė-Valužienė.

Joniškio krašto siuvėjas Matas Slančiauskas (1850-02-21 – 1924-03-11) buvo išskirtinė asmenybė lietuvių kultūros istorijoje – kaimo mokytojas ir knygnešys, slaptos švietėjiškos draugijos „Atgaja“ įkūrėjas ir vadovas, aktyvus lietuviškos spaudos bendradarbis ir Lietuvių mokslo draugijos narys, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio talkininkas, kraštotyros organizatorius ir leksikografas, etnografas, poetas, knygų mylėtojas.

Slančiauskas yra prisipažinęs, kad siuvėjo darbas jam buvo prie širdies, nes galėjo bendrauti su žmonėmis, juos šviesti ir iš jų užrašinėti, mokytis ir mokyti. O joniškiečiai, šiandien perpasakodami tėvų ir senelių prisiminimus apie savo kraštietį, vadina jį kriaučiumi-akademiku.

Jis paliko daugybę unikalių ranka rašytų tautosakos kūrinių, atsiminimų, kalbos faktų, straipsnių tautiniais ir socialiniais klausimais. Jis pats yra suskaičiavęs pusantro tūkstančio etnografinių aprašų: vyriškų ir moteriškų drabužių piešinių ir brėžinių, sodybų ir kaimų planų.

 


Etninės kultūros vakarai


Etninės kultūros vakarai

Maloniai kviečiame į Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamus etninės kultūros vakarus. Muziejaus rengiami vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindins su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis. 2017–2018 m. vakarų ciklas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Vakarai vyksta Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

Įėjimas nemokamas


 
 
 
 
 
 
 

2017–2018 m. vakarų ciklo programa (parsisiųsti)

2017 m. lapkričio 15 d. 16 val. Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose: knygos „Mataičių teatras“ pristatymas

Pirmasis vakaras skirtas pažinčiai su besibaigiančia paroda „Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose“ ir knyga „Mataičių teatras“.

Režisieriaus Povilo Mataičio parengti scenarijai gaivino istorinę atmintį, neleido užmiršti, kad savo kalba bei kultūra esame didi tauta. Dailininkė Dalia Mataitienė visada ieškojo kuo autentiškesnio scenovaizdžio, liaudiškos atributikos, veikėjų aprangos tikroviškumo ir individualumo.

Knygoje „Mataičių teatras“ surinkti meno kūrėjų, rašytojų, tautinės kultūros tyrėjų vertinimai liudija folkloro teatro unikalumą, pagarbą istorinei tautos praeičiai – jos kultūrai, elgsenai, papročiams, žodinei ir materialiajai kūrybai.

Vakare dalyvaus knygos sudarytoja Aldona Žemaitytė, teatro vadovas Povilas Mataitis ir dailininkė scenografė Dalia Mataitienė. Mintimis apie šio teatro reiškinį ir prasmę dalinsis buvę artistai, etnologai.

2017 m. gruodžio 13 d. 16 val. Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio

Gruodžio 13 d.  etninės kultūros vakare „Lietuvos kraštotyros istorija: nuo pavienės iniciatyvos iki organizuoto sąjūdžio“ dalyvaus kraštotyrininkė, etnokultūros tyrinėtoja Irena Seliukaitė.

Bus prisimenamos kraštotyros veiklos ištakos ir asmenybių įtaka nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo laikotarpiu XIX amžiuje, regioninių kraštotyros draugijų steigimasis nepriklausomoje Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, organizuoto kraštotyros sąjūdžio atsiradimas 1961 metais įkūrus Lietuvos kraštotyros draugiją, sovietmečio kraštotyra ir Draugijos veikla nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Bus pristatyti ir palyginti visų laikotarpių visuomeninės veiklos rezultatai, atskirų kraštotyrininkų indėlis į krašto tyrimą, etnografiją, muziejininkystę ir paveldosaugą. 

ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

2018 m. sausio 17 d. 16 val. Pažintis su Lietuva per pirmąsias etnografines parodas XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus pradžioje

Vakare dalyvaus etnografės, humanitarinių mokslų daktarės Elvyda Lazauskaitė ir Miglė Lebednykaitė.

Jos primins svarbius lietuvių tautai įvykius – lietuvių etnografijos pristatymą 1867 metais Maskvoje vykusioje Pirmojoje Rusijos imperijos tautų etnografijos parodoje, Lietuvos skyriaus ekspoziciją Pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1900 metais, liaudies meno pristatymą pirmosiose lietuvių dailės parodose 1907–1914 metais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos sudarytų lietuvių liaudies meno rinkinių (prijuosčių, juostų, pinikų, keramikos, skulptūrų, geležinių kryžių, Adomo Varno koplytstulpių ir stogastulpių, Vinco Svirskio koplytstulpių ir kryžių nuotraukų) keliones po užsienio parodas, 1925 metais surengtas Italijoje (Monzoje), o 1931 metais – Skandinavijos šalyse.

Lietuvą pristatančios parodos atkreipė dėmesį į mūsų tautos kultūrinį palikimą, atskleidė platų liaudies meno vaizdą. Sulaukusios palankių vertinimų jos paspartino muziejinių rinkinių sudarymo darbą ir atvėrė mūsų kultūrai kelius į pasaulį.

Etninės kultūros skyriaus muziejininkės supažindins su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais liaudies meno pavyzdžiais iš pirmųjų etnografinių parodų.

Vasario 14 d. 16 val. Knygos „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos: Jono Basanavičiaus gyvenimas ir darbai“ pristatymas

 Dalyvauja knygos autorius Algirdas Grigaravičius.
ŽIŪRĖTI VAIZDO ĮRAŠĄ

Kovo 28 d. 16 val. Pavasario švenčių papročiai ir simboliai. Ar Vilniaus verbos išliks regioniniu reiškiniu?

Vakare dalyvaus etnologas profesorius Jonas Mardosa ir knygos Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje autoriai – dr.: Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė.Bus kalbama apie krikščioniškas kalendorines pavasario šventes – Verbų sekmadienį, Velykas ir Atvelykį bei jų šventimo apeigas, papročius, margučius ir verbas.

Pristatydami knygą jos rengėjai papasakos apie etnografiniais duomenimis paremtus miestiečių tautinių grupių tyrimus ir palygins lietuvių, lenkų, rusų šeimose švenčiamas tradicines bei modernias šventes ir vilniečių šventinių sambūrių vietas.

Balandžio 25 d. 16 val. Amatas ir amatininkas: siuvėjas, knygnešys, kraštotyrininkas Matas Slančiauskas

Vakare dalyvaus leidinio Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika: žodynas sudarytoja kalbininkė, docentė, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Janina Švambarytė-Valužienė.

Joniškio krašto siuvėjas Matas Slančiauskas (1850-02-21 – 1924-03-11) buvo išskirtinė asmenybė lietuvių kultūros istorijoje – kaimo mokytojas ir knygnešys, slaptos švietėjiškos draugijos „Atgaja“ įkūrėjas ir vadovas, aktyvus lietuviškos spaudos bendradarbis ir Lietuvių mokslo draugijos narys, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio talkininkas, kraštotyros organizatorius ir leksikografas, etnografas, poetas, knygų mylėtojas.

Slančiauskas yra prisipažinęs, kad siuvėjo darbas jam buvo prie širdies, nes galėjo bendrauti su žmonėmis, juos šviesti ir iš jų užrašinėti, mokytis ir mokyti. O joniškiečiai, šiandien perpasakodami tėvų ir senelių prisiminimus apie savo kraštietį, vadina jį kriaučiumi-akademiku.

Jis paliko daugybę unikalių ranka rašytų tautosakos kūrinių, atsiminimų, kalbos faktų, straipsnių tautiniais ir socialiniais klausimais. Jis pats yra suskaičiavęs pusantro tūkstančio etnografinių aprašų: vyriškų ir moteriškų drabužių piešinių ir brėžinių, sodybų ir kaimų planų.

 


gruodžio 13, 2017 - balandžio 25, 2018 | Naujasis arsenalas, Arsenalo g. 1


Kitos naujienos

Home buttonAtgal