Diržas

XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Diržo sagties liežuvėlis

V a. II pusė. Sidabras, auksas. Paduobės-Šaltaliūnės (Švenčionių r.) pilkapynas III, pilkapis 17, kapas 1. Tyr. vad. V. Steponaitis, 2006 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Sulankstytas dviašmenis kalavijas

X–XI a. Geležis, žalvaris. Viešvilės ( Jurbarko r.) kapinynas I, degintinis kapas 5. Tyr. vad. U. Budvydas, 2004 m. Trakų istorijos muziejus

Indeliai

VII–VI a. pr. Kr. Beržo tošis, liepos karna. Luokesų (Molėtų r.) senovės gyvenvietė I. Tyr. vad. E. Pranckėnaitė, 2008 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vyro kapo įkapės: kirvelis, peilis, smeigtukas, amuletas

2565–2356 m. pr. Kr. Titnagas, šerno iltis. Biržai, kapas 1. Tyr. vad. K. Duderis, 2014 m. Biržų krašto muziejus „Sėla“

Viešvilės lobis: 96 monetos

1492–1568 m. Sidabras. Viešvilė ( Jurbarko r.). Tyr. vad. G. Grižas, 2006 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“, skirta XXII Europos archeologų suvažiavimui Vilniuje.

Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis organizuojamas pirmąkart. Suvažiavimo dalyviai, skaitydami pranešimus ir diskutuodami forumuose, dalydamiesi savo moksliniais atradimais, keldami savo interesų sričiai aktualias problemas, pristato ir atskirus tyrinėjimų objektus. Siekdami kuo išsamiau reprezentuoti krašto archeologinį paveldą, XXII archeologų suvažiavimo organizacinis komitetas ir Lietuvos archeologų bendruomenė kviečia aplankyti archeologijos ekspozicijas Lietuvos muziejuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuolatinė archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“. Kongreso proga muziejus viename iš savo ekspozicinių padalinių – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – parengė parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“, kurioje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę radiniai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių atradimų mūsų krašte.

Aptariamu laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: pirmiausia planuoti detalieji paminklų tyrimai, taip pat nedidelės apimties žvalgomieji tyrinėjimai, kuriuos inspiravo atskiruose objektuose vykdomi ūkio darbai ar kitokie poreikiai, – pastaruosiuose padaryti atradimai dažnai versdavo archeologus imtis išsamesnių paieškų. Tiek vienu, tiek kitu atveju archeologinis paveldas praturtinamas jau žinomų tipų dirbiniais, o kartais – ir anksčiau nematytais unikaliais radiniais.

Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį reprezentuoja akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.

Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Luokesų (Molėtų r.) ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Unikalūs žalvario amžiaus medžio, organinio pluošto dirbiniai: juosta, šaukštai, tošiniai indai ir kt., reikalauja ne vienerių metų konservavimo ir restauravimo darbo. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos proistorės paveldas praturtėjo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynų urnomis, kurios restauratorių pastangomis atgavo savo pirminį vaizdą.

Romėnišką laikotarpį atspindi pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių (Klaipėdos r.), Kazikėnų, Viešvilės (visi Jurbarko r.), Jurbarko, Lazdininkų (Kretingos r.) kapinynų tyrimų. Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 m. dviguba sestercija.

Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų.

Vėlyvasis geležies amžius, apimantis laikotarpį nuo paskutinių I tūkstantmečio amžių iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje, pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.

Atskirai vertėtų paminėti parodoje eksponuojamus radinius, pareikalavusius ilgų metų kruopštaus restauratorių darbo. Tai žemaičių moterų įspūdingos galvos puošmenos iš Bikavėnų (Šilutės r.) ir Žvilių (Šilalės r.) vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį. Didelėmis pastangomis pavyko restauruoti itin trapų dirbinį – liepos žievės kibirėlį, aptiktą buvusiame Lieporių (Šiaulių m.) gyvenvietės mediniame šulinyje. Jo pirminį vaizdą puikiai papildo pačios archeologės pagaminta jo rekonstrukcija.

Atkreiptinas dėmesys į Kernavės (Širvintų r.) senojo miesto radinius, atspindinčius tošininkystės amato tradicijas. Pagal rastus Kernavėje beržo tošies dirbinius ir jų puošybai naudotus raginius spaudus padarytos spaudų kopijos bei atspaudai ant tošies.

Nemažai naujos archeologinės informacijos suteikė pastarojo meto tyrimai miestuose ir piliavietėse. Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, taip pat karybos detalės iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.

Gaubiami neatskleistų paslapčių lieka monetų lobiai, iš kurių parodai atrinkti XVI amžiaus Viešvilės ir XVII amžiaus L. Stuokos-Gucevičiaus gatvės (Vilniaus m.) lobiai.

Savotiška XXI a. pradžios sensacija tapo archeologų ir antropologų tirta masinė Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniaus mieste.

Parodą papildo įdomesni ir įspūdingesni juvelyriniai dirbiniai iš Vilniuje ir Trakuose vykdytų archeologinių tyrimų, taip pat gamybos priemonių ir brokuotos produkcijos radiniai iš tyrinėtos pypkių dirbtuvės Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

Nuoširdžiai dėkojame visiems Lietuvos muziejams, maloniai paskolinusiems parodai naujausius archeologijos eksponatus: Šiaulių Aušros muziejui, Trakų istorijos muziejui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui, Vytauto Didžiojo karo muziejui, Biržų krašto muziejui Sėla, Nalšios muziejui, Kauno miesto muziejui, Kretingos muziejui, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Parodos rengėjai – Eglė Griciuvienė, Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Valdas Steponaitis. Parodos dailininkas – Eimantas Ludavičius.

Paroda veiks iki 2017 m. sausio 15 d.


Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai

Diržas

XVI a. II pusė–XVII a. I pusė. Sidabras, auksas. Vilnius, Gedimino pr. 22. Tyr. vad. L. Kvizikevičius, 2004 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Diržo sagties liežuvėlis

V a. II pusė. Sidabras, auksas. Paduobės-Šaltaliūnės (Švenčionių r.) pilkapynas III, pilkapis 17, kapas 1. Tyr. vad. V. Steponaitis, 2006 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Sulankstytas dviašmenis kalavijas

X–XI a. Geležis, žalvaris. Viešvilės ( Jurbarko r.) kapinynas I, degintinis kapas 5. Tyr. vad. U. Budvydas, 2004 m. Trakų istorijos muziejus

Indeliai

VII–VI a. pr. Kr. Beržo tošis, liepos karna. Luokesų (Molėtų r.) senovės gyvenvietė I. Tyr. vad. E. Pranckėnaitė, 2008 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vyro kapo įkapės: kirvelis, peilis, smeigtukas, amuletas

2565–2356 m. pr. Kr. Titnagas, šerno iltis. Biržai, kapas 1. Tyr. vad. K. Duderis, 2014 m. Biržų krašto muziejus „Sėla“

Viešvilės lobis: 96 monetos

1492–1568 m. Sidabras. Viešvilė ( Jurbarko r.). Tyr. vad. G. Grižas, 2006 m. Lietuvos nacionalinis muziejus

2016 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18) atidaryta paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“, skirta XXII Europos archeologų suvažiavimui Vilniuje.

Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis organizuojamas pirmąkart. Suvažiavimo dalyviai, skaitydami pranešimus ir diskutuodami forumuose, dalydamiesi savo moksliniais atradimais, keldami savo interesų sričiai aktualias problemas, pristato ir atskirus tyrinėjimų objektus. Siekdami kuo išsamiau reprezentuoti krašto archeologinį paveldą, XXII archeologų suvažiavimo organizacinis komitetas ir Lietuvos archeologų bendruomenė kviečia aplankyti archeologijos ekspozicijas Lietuvos muziejuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuolatinė archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“. Kongreso proga muziejus viename iš savo ekspozicinių padalinių – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – parengė parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“, kurioje pristatomi radiniai iš paskutinių 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę radiniai sudaro tiktai mažą dalį visų naujausių atradimų mūsų krašte.

Aptariamu laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: pirmiausia planuoti detalieji paminklų tyrimai, taip pat nedidelės apimties žvalgomieji tyrinėjimai, kuriuos inspiravo atskiruose objektuose vykdomi ūkio darbai ar kitokie poreikiai, – pastaruosiuose padaryti atradimai dažnai versdavo archeologus imtis išsamesnių paieškų. Tiek vienu, tiek kitu atveju archeologinis paveldas praturtinamas jau žinomų tipų dirbiniais, o kartais – ir anksčiau nematytais unikaliais radiniais.

Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį reprezentuoja akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.

Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Luokesų (Molėtų r.) ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Unikalūs žalvario amžiaus medžio, organinio pluošto dirbiniai: juosta, šaukštai, tošiniai indai ir kt., reikalauja ne vienerių metų konservavimo ir restauravimo darbo. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos proistorės paveldas praturtėjo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynų urnomis, kurios restauratorių pastangomis atgavo savo pirminį vaizdą.

Romėnišką laikotarpį atspindi pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių (Klaipėdos r.), Kazikėnų, Viešvilės (visi Jurbarko r.), Jurbarko, Lazdininkų (Kretingos r.) kapinynų tyrimų. Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 m. dviguba sestercija.

Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų.

Vėlyvasis geležies amžius, apimantis laikotarpį nuo paskutinių I tūkstantmečio amžių iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje, pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.

Atskirai vertėtų paminėti parodoje eksponuojamus radinius, pareikalavusius ilgų metų kruopštaus restauratorių darbo. Tai žemaičių moterų įspūdingos galvos puošmenos iš Bikavėnų (Šilutės r.) ir Žvilių (Šilalės r.) vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį. Didelėmis pastangomis pavyko restauruoti itin trapų dirbinį – liepos žievės kibirėlį, aptiktą buvusiame Lieporių (Šiaulių m.) gyvenvietės mediniame šulinyje. Jo pirminį vaizdą puikiai papildo pačios archeologės pagaminta jo rekonstrukcija.

Atkreiptinas dėmesys į Kernavės (Širvintų r.) senojo miesto radinius, atspindinčius tošininkystės amato tradicijas. Pagal rastus Kernavėje beržo tošies dirbinius ir jų puošybai naudotus raginius spaudus padarytos spaudų kopijos bei atspaudai ant tošies.

Nemažai naujos archeologinės informacijos suteikė pastarojo meto tyrimai miestuose ir piliavietėse. Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, taip pat karybos detalės iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.

Gaubiami neatskleistų paslapčių lieka monetų lobiai, iš kurių parodai atrinkti XVI amžiaus Viešvilės ir XVII amžiaus L. Stuokos-Gucevičiaus gatvės (Vilniaus m.) lobiai.

Savotiška XXI a. pradžios sensacija tapo archeologų ir antropologų tirta masinė Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniaus mieste.

Parodą papildo įdomesni ir įspūdingesni juvelyriniai dirbiniai iš Vilniuje ir Trakuose vykdytų archeologinių tyrimų, taip pat gamybos priemonių ir brokuotos produkcijos radiniai iš tyrinėtos pypkių dirbtuvės Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

Nuoširdžiai dėkojame visiems Lietuvos muziejams, maloniai paskolinusiems parodai naujausius archeologijos eksponatus: Šiaulių Aušros muziejui, Trakų istorijos muziejui, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, Valstybiniam Kernavės kultūriniam rezervatui, Vytauto Didžiojo karo muziejui, Biržų krašto muziejui Sėla, Nalšios muziejui, Kauno miesto muziejui, Kretingos muziejui, Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Parodos rengėjai – Eglė Griciuvienė, Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Valdas Steponaitis. Parodos dailininkas – Eimantas Ludavičius.

Paroda veiks iki 2017 m. sausio 15 d.


rugsėjo 2, 2016 - sausio 15, 2017 | Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Bokšto g. 20/18


Kitos naujienos

Home buttonAtgal