Image

Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengta tarptautinė konferencija Eustachijaus Tiškevičiaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti

Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Eustachijaus Tiškevičiaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti, aptarti svarbiausi biografijos faktai, pilietinės ir visuomeninės aspiracijos, kultūrinė ir mokslinė veikla, jos reikšmė XIX a. ir nūdienos Lietuvos visuomenei.

E. Tiškevičiaus mokslinė veikla ir svarbiausias jo kūrinys – Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – XIX a. viduryje buvo vienintelis kultūrinio ir mokslinio gyvenimo centras Lietuvoje. E. Tiškevičius buvo ir ne vienos mokslo draugijos narys: 1843 m. išrinktas Danijos karališkosios šiaurės senienų mėgėjų draugijos nariu, tais pačiais metais jam suteiktas Stokholmo karališkosios meno istorijos ir senienų akademijos senienų istoriko ir korespondento vardas, 1858 m. išrinktas Rusijos imperatoriškosios mokslų akademijos garbės nariu. Turėjo imperatoriaus rūmų kamerjunkerio ir kolegijos asesoriaus titulus.


Image

Kultūros istorijos vakare Lietuvos nacionaliniame muziejuje – dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ pristatymas

Balandžio 17 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. paskaitų ciklą „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“, ketvirtadienio kultūros istorijos vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

1410 m. liepos 15 d. prie Griunvaldo (Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį. Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų komanda – prof. habil. dr. Svenas Ekdahlis (Švedija–Vokietija), prof. Krzysztofas Ożógas (Lenkija), Lietuvos istorikai prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Rimvydas Petrauskas, prof. Aleksiejus Luchtanas, dr. Valdas Rakutis, dr. Darius Baronas, dr. Manvydas Vitkūnas, dr. Gintautas Rackevičius ir kiti – atskleidė naujus atradimus, versijas ir hipotezes apie istorinio mūšio eigą, paneigiant viduramžių kronikininko Jono Dlugošo (1415–1480) užfiksuotus duomenis ir sovietmetyje įsitvirtinusius stereotipus. Dokumentinį filmą pristatys režisierius, scenaristas Aleksandras Matonis ir scenarijaus autorius dr. Valdas Rakutis.


Image

Jono Basanavičiaus gimtinėje paminėsime Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sukaktį

Balandžio 26 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Gimtinės g. 17, Ožkabaliai, Bartninkų sen., Vilkaviškio r.) rengiama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno 25-ųjų metinių paminėjimo šventė. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus pasodintas pirmasis dvidešimt penkių ąžuolų guotas Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje.


Image

Lietuvos nacionaliniame muziejuje tęsiamas parodų ciklas „Muziejus ir kolekcininkas“

Lietuvos nacionaliniame muziejuje Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) nuo balandžio 3 d. eksponuojamos kolekcininkų Gedimino Petraičio išeivijos dailės ir Zigfrido Jankausko lituanistinių sidabro dirbinių kolekcijos.

Gediminas Petraitis yra žinomas lituanistikos – knygų, tapybos, senosios grafikos ir tradicinės liaudies skulptūros – kolekcininkas, bendradarbiaujantis su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir dovanojęs jam vertingų eksponatų. Domėtis Lietuvos istorija ir kultūra paskatino mokytojai lituanistai. Studijuodamas ekonomiką Vilniaus universitete, susipažino su senąja spauda ir ėmė rinkti įvairią lituanistinę medžiagą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 metais įkūrė vieną iš pirmųjų šalyje privačių antikvariatų, tuomet pradėjo kolekcionuoti išeivijos dailę.


Image

Tradicinio audimo spalvų ir ornamentų įvairovė parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Lietuvos nacionaliniame muziejuje Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) nuo vasario 14 d. eksponuojama paroda „Tradicinis audimas: spalva ir ornamentas“.

Didžiausiame Lietuvoje muziejaus liaudiškosios interjero tekstilės rinkinyje sukaupta per 4000 įvairios paskirties buityje naudotų ir ją puošusių lininių, vilnonių, medvilninių audinių. Gausią ir ryškią rinkinio dalį sudaro austinės lovatiesės, rinktos nuo pat rinkinių formavimo pradžios Lietuvos mokslo draugijoje. XX a. pradžioje iki XX a. pabaigos etnografinėse ekspedicijose. Pavienių retų eksponatų įsigyjama ir šiomis dienomis. Daugiausia turima XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje austų lovatiesių, retesnės – XIX amžiaus pradžioje austos lovatiesės. Daugiausia jų – iš Aukštaitijos ir Žemaitijos, mažiau – iš Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos.


Image

Lietuvos nacionalinio muziejaus parengtoje parodoje pristatoma Prezidentūros istorija

Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose atverta paroda „Pamirštasis Vilnius. Iš Prezidentūros erdvių istorijos“. Ekspozicijoje pristatomi vertingiausi archeologiniai radiniai, po 1995–2008 m. atliktų rūmų teritorijos archeologinių kompleksinių tyrinėjimų tapę Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinio dalimi.


Image

Moravijos krašto muziejuje atidaryta didžiausia Čekijoje tarptautinė paroda apie Baltijos regiono istoriją

Moravijos krašto muziejuje pristatyta tarptautinė Baltijos regiono istorijos paroda „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“. Iškilmingame atidaryme pasisakė Moravijos krašto muziejaus direktorius Martinas Reissneris, Čekijos kultūros viceministrė Anna Matouškova, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadoriai Čekijoje Aurimas Taurantas, Albertas Sarkanis, Grażyna Bernatowicz, Masaryko universiteto rektorius Mikulašas Bekas, parodos bendraautoris prof. Liboras Janas ir pagrindinis kuratorius dr. Petras Kostrhunas. Į parodos atidarymą buvo atvykęs ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Būčys bei lietuvišką ekspozicijos dalį padėję rengti muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai.


Image

Marijos Gimbutienės skaitymų vakarai

Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) rengiami tradiciniai Marijos Gimbutienės skaitymai. Žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuotus skaitymus Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos nacionalinis muziejus rengia vienuoliktą kartą. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų archeologinių temų ratą: tyrėjų asmenybes ir archeologijos mokslo istoriją, probleminius krašto apgyvendinimo klausimus, artefaktų tyrimus ir rekonstrukcijas.

Skaitymuose kviečiami dalyvauti archeologai, akademinis jaunimas, visi besidomintys Lietuvos priešistore ir ankstyvaisiais istoriniais laikais. Išsami vakarų programa skelbiama čia.


Image

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų 2013–2014 m. kalendorius

Nuo 2013 m. spalio 10 d. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. 2013–2014 m. paskaitų ciklas Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai. Programa čia.

Vakarai vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3. Vakarų pradžia 17 val.


Naujienų archyvas