Atidaryta ekspozicija „Lietuva XIX amžiuje“

2010 m. liepos 27 d. Naujajame arsenale atidaryta ekspozicija, atspindinti Lietuvos istorijos laikotarpį nuo Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. pabaigoje iki Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. vasario 16 d. Parodoje pristatomas ilgas ir sudėtingas okupacijų, pasipriešinimo kovų, išsivadavimo lūkesčių, represijų, tremčių, nutautinimo politikos, patriotizmo bei valstybingumo idėjų puoselėjimo ir įgyvendinimo etapas.

Archeologiniais tyrimais tikslinama naujųjų laikų istorija

2010 m. gegužės–liepos mėn. Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas Gediminas Petrauskas vykdė archeologinę ekspediciją Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje Daugėliškių miške, Ariogalos sen., Raseinių r. Tyrimų tikslas – moksliškai ištirti 1950 m. liepos 22 d. likviduoto bunkerio vietą prieš pradedant šios partizanų slėptuvės atstatymą. Ekspedicijos metu buvo aptiktos medinių bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau nei 1000 radinių, atspindinčių partizanų karinį ir buitinį gyvenimą slėptuvėje. Ši ekspedicija atskleidė kompleksinių tyrimų būtinybę, į pokario rezistencijos tyrimus įtraukiant archeologijos mokslo teikiamas galimybes.

Istorinės pagarbos bėgimo „Vilnius – Žalgirio mūšio laukas – Vilnius“ finišas – prie Mindaugo paminklo

2010 m. liepos 14 d. 12 val. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos bėgikai nuo Vilniaus arkikatedros startavo istorinės pagarbos bėgime „Vilnius – Žalgirio mūšio laukas – Vilnius“. Per keturias bėgimo dienas numatyti susitikimai su Piskos Bialos, Punsko, Merkinės bendruomenėmis.

2010 m. liepos 18 d. 17 val. bėgikai finišuos Vilniuje, prie Mindaugo paminklo. Estafetės lazdelė su Žalgirio mūšio lauko žeme bus perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Didžiausias ir istoriškai tiksliausias Žalgirio mūšio maketas

2010 m. liepos 14 d. 18 val. Naujajame arsenale, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspozicijoje, didžiausio ir istoriškai tiksliausio Žalgirio mūšio maketo – 20 kvadratinių metrų ploto, 1100 figūrėlių, beveik 400 medžių, pusšimčio vėliavų – pristatymas.

Renginio metu maketas bus simboliškai užbaigtas pastatant paskutinę – Vytauto Didžiojo – figūrėlę.

Jono Basanavičiaus gimtinė tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Jono Basanavičiaus memorialinė sodyba-muziejus prijungiamas prie Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam pereina visos reorganizuojamo muziejaus teisės ir pareigos. Šis LNM padalinys dabar vadinsis Jono Basanavičiaus gimtine.

2009 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės posėdyje pritarta reorganizuoti Jono Basanavičiaus memorialinę sodybą-muziejų, prijungiant jį prie Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Jono Basanavičiaus muziejaus įkūrimo pradžia laikomi 1989 metai, kai buvo parengtas J. Basanavičiaus gimtosios sodybos atstatymo Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) projektas ir pradėtas sodinti Tautinio Atgimimo Ąžuolynas.

1996 metais Jono Basanavičiaus muziejus ir Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolynas buvo įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip objektai, turintys architektūrinę, istorinę ir urbanistinę reikšmę.

Be Jono Basanavičiaus gimtinės Lietuvos nacionalinis muziejus turi dar aštuonis ekspozicinius padalinius. Tai Naujasis ir Senasis arsenalai Vilniuje, Gedimino pilies bokštas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Signatarų namai, Kazio Varnelio namai-muziejus, aušrininko Jono Šliūpo memorialinė sodyba Palangoje ir varpininko Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje.

Atnaujinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ekspozicija

Nuo 2010 m. birželio 18 d., pasitinkant Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, Lietuvos nacionaliniame muziejuje atnaujinta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ekspozicija, papildyta to meto lietuvių kario ginkluote ir kitais naujais eksponatais. Liepos mėnesį šios ekspozicijos salėje bus eksponuojamas didžiausias Žalgirio mūšio maketas. Plačiau apie maketą: http://www.zalgiriui600.lt/.

Restauratoriai kelia kvalifikaciją

2010 m. birželio mėnesį Kultūros ministerijoje vyko kasmetinė kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestacija, kurios metu buvo atestuoti trys mūsų muziejaus restauratoriai. Keramikams Jonui Petuchovui ir Rasai Nazarovaitei-Nazimovienei buvo suteikta antroji kvalifikacinė kategorija, o restauratorei Godai Simonai Jurgelionytei – pirmoji sienų tapybos restauratorės kvalifikacinė kategorija. Goda S. Jurgelionytė yra įvaldžiusi net 3 restauravimo specialybes ir atestuota kaip polichromuoto medžio (aukščiausia kategorija), auksuotės (antroji kategorija) ir sienų tapybos (pirmoji kategorija) restauratorė.

Naujas leidinys iš serijos „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka“

Nuo 2010 m. birželio 1 d. galima įsigyti naują Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį „Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui: Vilnius, 2006 = International Numismatic Conference Marking the 150th anniversary of the National Museum of Lithuania: Vilnius, 2006 = Международная нумизматическая конференция, посвященная 150-летию Национального музея Литвы: Вильнюс, 2006“.

Konferencija vyko 2006 m. balandžio 26–28 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (plačiau žr. čia). Iš 48 perskaitytų pranešimų leidinyje publikuojami 37 tyrinėtojų iš Baltarusijos (Gardinas, Minskas, Vitebskas), Estijos (Talinas), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Balstogė, Krokuva, Poznanė, Varšuva), Lietuvos (Kaunas, Trakai, Vilnius), Rusijos (Maskva, Tverė), Slovakijos (Bratislava), Ukrainos (Chmelnyckis, Kijevas, Lvovas) straipsniai, parengti pranešimų pagrindu.

Straipsniuose nagrinėjama Senienų muziejaus, įkurto 1855 m. Vilniuje ir lankytojams duris atvėrusio 1856 m., numizmatikos rinkinio raida, jo kontekstas numizmatikos pasaulyje – kitų šalių (Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos) numizmatikos rinkinių istorijoje; supažindinama su lituanistinės numizmatikos eksponatais, saugomais Latvijos, Lenkijos, Rusijos muziejuose; tęsiami vyraujančios Lietuvos numizmatikoje temos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos tyrimai; analizuojama pinigų apyvarta istorinėje Lietuvoje XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje.